„Kine ir muzikoje man patinka tai, kad apie savo darbo rezultatus bei profesionalumą sužinai iš nupirktų albumų arba bilietų į filmą skaičiaus. Tiesa, į muziką žmonės reaguoja emocionaliau. Jei pradėsi malti š..., tuojau pat bent keli tūkstančiai žmonių sugalvos būdų, kaip tau tai pasakyti. Filmai taip pat paliečia giliausius kampelius, tačiau žmonės į kino teatrus dažniausiai eina žiūrėti ne aktoriaus, o jo perteiktos istorijos“, - sako J. Leto.
Paklaustas, kuo save laiko – muzikantu ar aktoriumi – vyras sako, kad yra bedarbis aktorius, kuris kartais perskaito labai įdomius scenarijus ir negali atsispirti režisierių pasiūlymams: „Man pasisekė, kad turėjau galimybę suvaidinti turbūt pačiuose keisčiausiuose filmuose kino istorijoje. Ne išimtis ir drama „Ponas Niekas“. Jos režisierius Jaco Van Dormaelis yra tas, kuris labiausiai mėgsta kankinti žmones pačiais sudėtingiausiais vaidmenimis“.
Suvaidinti Poną Nieką Jaredui Leto buvo išties nelengva. Pavyzdžiui, kasdien po šešias valandas jam tekdavo kęsti varginančią sendinimo procedūrą (filme jis vaidina 118-os metų vyrą trimis skirtingais gyvenimo etapais).
„Tai buvo šeši velniškai sunkūs mano gyvenimo mėnesiai. Tačiau juos prisiminsiu visą gyvenimą. Ar daug apie personažus diskutavome su režisieriumi? Ne. Nes jis kalba prancūziškai, o aš – angliškai (juokiasi). Jis sako, kad kuo labiau skiriasi mano vaidinamas personažas nuo mano asmenybės, tuo geriau jį suvaidinu. Kadangi šiame filme tiek daug painiavos, gyvendamas savo ramų gyvenimą galiu drąsiai pasakyti, kad darbą atlikau puikiai“, - nenustoja vaikiškai kikenti 39-erių žvaigždė.
„Ponas Niekas" - įžvalgi fantastinių elementų kupina drama, kurioje persipina (ne)patirti išgyvenimai, gili gyvenimo išmintis, filosofija ir net viena naujausių fizikos - stygų - teorija. Kino teatre „Pasaka“ juostą pamatysime jau nuo gegužės 6-osios, o kol kas siūlome pažiūrėti itin painaus ir daugiau klausimų nei atsakymų iškeliančio filmo anonsą:
