Kostiumas buvo padarytas iš angoros vilnos ir tikrų žmogaus plaukų, kurie svėrė beveik pusantro kilogramo. Viduje buvo įtaisyta gausybė mechanizmų, kurių dėka aktorius galėjo tapti tikru katinu. Pavyzdžiui, ausis ir uodegą jis galėjo judinti paslėptų baterijų dėka. Įspūdingas katino atributas – milžiniško dydžio dryžuota skrybėlė – buvo sukurtas ant tuščios metalinės lėkštės su strypais uždėjus ilgą skrybėlę, kuri buvo prilaikoma magnetais. Aktorių, dėvintį sunkų kostiumą, vėsino nešiojamas vėdinimo įrenginys, o ypatingai karštomis dienomis kūną atgaivindavo šiame įrenginyje cirkuliuojantis vanduo.
„Ant kūno ir pačiame kostiume buvo paslėpta tiek daug įvairiausių mechanizmų ir daiktų, kad geriau apie tai nekalbėti. Man pačiam net sunku įsivaizduoti, kaip jie visa tai padarė. Manau, kad čia įsikišo ir NASA,” – juokavo M. Myersas.
Vienas iš sudėtingiausių uždavinių buvo sukurti kuo realesnį katino veidą. Steve'as Johnsonas teigia, kad kartu su kolegomis jie išbandė daugybę įvairių priemonių, pradedant nuo elektroninių mechanizmų, baigiant kompiuterine grafika. „Galiausiai mes įsitikinome, kad geriausiai katiniškas „išraiškas“ atspindės M.Myerso veidas, nes tai aktorius, turintis tūkstančius skirtingų veidų. Tokiu atveju geriausiai tinka grimas,“ – pasakojo jis.
Kiekvienąkart prieš pradedant filmuoti M. Myerso veidas buvo grimuojamas daugiau nei 2 valandas. Iš latekso pagaminta nosis buvo priklijuojama kartu su ilgais ūsais, veidas nudažomas balta ir juoda spalvomis, o akių spalvą pakeisdavo kontaktiniai lęšiai. „Kai pirmą kartą pasirodžiau kolegoms su kostiumu ir nugrimuotu veidu, pasijaučiau tikru katinu, o visi filmavimo grupės nariai tiesiog mirė iš juoko,“ – prisimena M. Myersas.
Su Katinu su skrybėle vilniečiai galėjo susipažinti asmeniškai. Jau antrą savaitgalį jis blaškosi po Vilniaus senamiestį bei Pramogų centrą Akropolį ir ieško neklusnių vaikų. Aktorius negali pasigirti kostiumu kaip M. Myersas, tačiau buvo džiugiai priimtas vaikų. Jie fotografavosi, žaidė įvairius žaidimus ir mokėsi Katino kalbos.
