Rūta turi susitikti su savo tėvu (Andrius Bialobžeskis), kuris į Rytų Berlyną atvyksta iš sovietinės Lietuvos. Mergina jo nematė nuo vaikystės, kai su mama pabėgo į JAV.
Septinto dešimtmečio Berlynas - miestas, kuriame nėra paprasta gyventi. Net paskambinti iš Vakarų į Rytus negalima. Kiekvienoje zonoje - savos taisyklės, baimės ir specialiosios tarnybos. Susitikimas įvyks, bet jis bus ne toks, kokio tėvas ir dukra laukė.
„Reali istorija, kuria rėmiausi kurdamas šį filmą - labai simboliška. Sudužusi šeima, suskilusi Europa, šaltasis karas. Viso to fokusas, epicentras ir buvo Berlynas“, - pasakojo filmo režisierius.
Kurdamas „Kai apkabinsiu tave“ K. Vildžiūnas rėmėsi realia Amerikos lietuvės Dalios Junknevičiūtės susitikimo su savo tėvu, garsiu Lietuvos teatro režisieriumi Romualdu Juknevičiumi istorija. Šį susitikimą D. Juknevičiūtė aprašė laiške savo vyrui, poetui Algimantui Mackui. Būtent šis 1991 metais žurnale išspausdintas laiškas K. Vildžiūnui tapo postūmiu sukurti filmą.
Režisierius pripažįsta, kad reali istorija baigėsi kiek kitaip, nei jis parašė filmo scenarijuje ir teigia, kad jo tikslas buvo nekurti idealoginio filmo, bet per žmonių būsenas pavaizduoti supantį pasaulį.
Tiesa, istorinę realybę filmavimo komanda stengėsi atkurti iki smulkmenų. „Stengėmės, kad kadre būtų kuo daugiau autentiškų to meto daiktų“, - tikina filmo prodiuserė Uljana Kim. Ji pasakojo, kad net senieji berlyniečiai kartais suglumdavo nuo lietuvių klausimų: „O ši sofa stovėjo Rytų ar Vakarų Berlyne?“
Vokiečių aktorė Margarita Broich, filme vaidinusi Vakarų Berlyno pensiono savininkę Bettiną, prisiminė, kaip jaunystėje keliaudavo iš Vakarų Berlyno, kur mokėsi, į Rytų sektorių, kuriame vykdavo nuostabūs teatro spektakliai. „Visas pasaulis taip pasikeitė, kad net negali patikėti, kad visa tai buvo praeityje“, - pasakojo ji.
„Tikiuosi fikcijos filme nerasite. Ilgai sėdėjome Hamburgo archyvuose, konsultavomės su istorikais, bendravome su žmonėmis, kurie prisimena to meto aplinką“, - pasakojo režisierius.
Filme atgyja senas Vakarų Berlyno restoranas, kurio klientai bendraudavo skambindami ant kiekvieno stalo įmontuotu laidiniu telefonu, o jo orkestras filme groja autentiškais to meto amerikietiškais muzikos instrumentais.
Režisierius panaudojo ir autentiškų to meto Berlyno filmuotų vaizdų. Jis teigė, kad tai buvo rizikingas sumanymas, nes seni nekokybiški begarsiai miesto kadrai galėjo labai nestilingai išsiskirti iš šiuolaikine technika nufilmuoto filmo bendro vaizdo.
„Nutariau, kad archyvinę medžiagą su naujai filmuota turi jungti tos pačios naujos kokybės garsas. Tai nebuvo lengvas uždavinys. Kad įgarsintume to meto miesto triukšmą, teko į atskirus garso takelius įrašyti bent 50 tuometinių automobilių garsą“, - garso kūrimo subtilybes pasakojo režisierius.
Filmas - keturiomis kalbomis. Vokiečių ir lietuvių - pagrindinės, rusų ir anglų - epizodinės. Režisierius prisipažino, kad nepakenčia filmavimo triukų, kai tekstas užsienio kalba aktoriams pakabinamas už kadro ir jie ,išmokę tik tarimą, gali jį perskaityti. E. Latėnaitė ir J. Jutaitė pusantrų metų mokėsi vokiečių kalbos, kad galėtų filme ja prabilti.
Filme taip pat vaidina žinomi lietuvių aktoriai Giedrius Arbačiauskas, Aleksas Kazanavičius, vokiečių aktoriai Sandra Maren Schneider, Franz Broich-Wuttke ir kt.
„Kai apkabinsiu tave“ – pirmas Lietuvos ir Lenkijos bendros gamybos filmas, sukurtas bendradarbiaujant kino kompanijoms „Uljanos Kim studija“ ir „Studio Filmowe TOR“, kuriai vadovauja žinomas lenkų režisierius bei prodiuseris Krzysztofas Zanussi.
