Daugiau nei dešimt metų buvęs žinomas tik kaip punk scenos veikėjas, S. Drunga Lietuvos kino pasaulyje išgarsėjo 2007 m. Tuomet jam Kanų kino festivalio metu buvo įteiktas „MEDIA New Talent“ apdovanojimas už kino scenarijų „Anarchija Žirmūnuose“. Vėliau Saulius Europoje įvertintą scenarijų įgyvendino. Nuo rugsėjo šis kritikų ir žiūrovų lauktas filmas pasieks ir šalies kino ekranus – apie tai ir kalbamės su pačiu autoriumi.

- Tiems, kas dar nežino – kodėl „anarchija“ ir kodėl „Žirmūnai“?

- Todėl, kad filmas yra apie sujauktą lietuvišką realybę. Jovalą atstovauja „Anarchija“, o realijas – „Žirmūnai“. Taip pat Žirmūnai yra gimtasis mano rajonas. Meilė ir neapykanta.

- Po apdovanojimo Kanuose iš „Anarchijos“ tikimasi išties nemažai. Ar tai neslegia prieš premjerą?

- Ne, nes aš neturiu iliuzijų, kad „Anarchija“ bus lietuviško kino gelbėtoja. Ir šiaip neturiu iliuzijų.

- Filmo gamyba užtruko trejus metus. Tai daug ar mažai?

- Per daug. Tačiau pakeliui reikėjo „nuskalpuoti“ vieną kitą vietinį kino „profesionalą“, todėl kiek užtrukome.

- Tai kas yra tas geras filmo scenarijus?

- Mano supratimu – raiški istorija ir suprantami personažai, neleidžiantys nuobodžiauti. O šiaip tai amerikiečiai turi idealų pavadinimą, nusakantį gerą scenarijų – „page turner“ (įtraukiantis skaityti – red. past.).

- Filmas pristatomas kaip „nestandartinis kūrinys, kuris abejingų nepaliks“. Kuo „Anarchija“ stebins Lietuvos žiūrovą?

- Paprastumu. Lietuviškas kinas mėgsta viską laužti iš piršto ir komplikuoti. O gyvenimo istorijos iš tikrųjų yra labai paprastos: žmogus baigia mokyklą, žmogus stoja į aukštąją, žmogus ieško darbo, PSD ieško žmogaus ir taip toliau. Būti tam abejingu, reiškia negyventi iš viso.

- Susidaro įspūdis, kad pažiūrėti lietuviško filmo į kino teatrus gali pritraukti tik „papai“ ir krūva keiksmažodžių. Ar „Anarchija Žirmūnuose“ rėmėsi tokiais principais?

- Suprantama. Tik pas mus buvo mažo biudžeto filmas, todėl turime tik tų „papų“ kampą ir vieną keiksmažodį. Visa kita – gimtoji kalba.

- Filme vaidina jaunosios kartos aktoriai: T. Vaškevičiutė, S. Janušauskaitė ir kt. Sąmoningai vengei garsesnių ir publikai geriau pažįstamų vardų?

- Užbaigtą scenarijų perskaitė keletas scenarijaus konsultantų iš įvairių šalių ir jų visų nuomonė buvo identiška: pagrindinius dviejų merginų vaidmenis turėtų vaidinti mažai žinomos jaunos aktorės, o vienintelį vyresnio amžiaus žmogų – žinoma, bet jau primiršta aktorė. Taip ir atsirado trijulė – Toma, Severija ir Jūratė Onaitytė. O dabar populiarus dream team principas, kai į filmą surenkami vien tik gerai žinomi vardai, mano nuomone, filmams daugiau trukdo, nei padeda.

- Ar rašant scenarijų, režisuojant tau egzistuoja kokie nors „tabu“?

- Man nepatinka seksas ekrane.

- Tai pornografinio filmo nesutiktum filmuoti?

- Sutikčiau.

- Kokį filmą pats paskutinį kartą matei kino teatre?

- „Nenugalimieji“ („The Expendables“).

- „Anarchija Žirmūnuose“ – jau greitai kino ekranuose. Kas toliau?

- Penkiolikos minučių šlovė.