Ši pjesė pelnė Tel Avivo, Berlyno, Tokijo, Londono tarptautinių festivalių apdovanojimų. Pasak projektą pristačiusio lietuvių režisieriaus Audriaus Juzėno, filmuotis Vilniuje pakviesti žinomi Lietuvos, Vokietijos, Anglijos, Nyderlandų aktoriai.
"Kurti šį filmą mane paskatino tragiška pjesės situacija, kurioje atsidūrę pasmerktieji neturi alternatyvos, tačiau vis dėlto randa ją gėryje, įstengę net ir beviltiškomis sąlygomis kurti teatrą ir vaidinti jame", - sakė BNS korespondentui A.Juzėnas.
Specialiai projektui sukurtą labdaros ir paramos fondą "Vilniaus Getas" remia prezidentas Valdas Adamkus, Vilniuje reziduojančios Vakarų valstybių ambasados, šalies kultūros institucijos, verslininkai.
Vienas iš projekto globėjų Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas teigė, jog "Lietuvos sostinė gali didžiuotis jos gyventojų žygdarbiu, taip pat ir tuo, kad pasaulį apkeliavęs žymus meno kūrinys pirmą kartą ekranizuojamas Vilniuje, kur išlikęs ne tik buvusio geto teatro pastatas, bet tebesama ir gyvų anų dienų liudininkų".
Projekto pristatymo proga atsiųstame sveikinime pjesės ir filmo scenarijaus autorius J.Sobolis teigia, jog "lietuviškasis filmas amžiams liudys Lietuvos kultūros galią, jos dvasinį tęstinumą ant naujojo tūkstantmečio slenksčio".
"Praeities atmetimas ar ignoravimas ilginiui gali virsti sunkia moraline liga. Tik konfrontuodami su praeitimi ir meno pagalba drąsiai išvilkdami jos tamsiausius puslapius į dienos šviesą, numarinsime ligą, kuri vadinama "Nacių era Europoje", - sakoma J.Sobolio sveikinime. Autentiškose buvusio geto teatro patalpose šiuo metu įsikūręs Vilniaus "Lėlės" teatras.
Praėjus keturiems mėnesiams po Vilniaus žydų deportavimo į getus ir dviems mėnesiams po masinio žydų naikinimo Paneriuose pradžios, kurio metu buvo sušaudyta daugiau nei 50 tūkst. iš 70 tūkst. Vilniaus žydų, nacių okupuotame Vilniuje ėmė veikti profesionalus teatras.
Nepaisant žydų intelektualų ir autoritetų, dvasininkų ir politinių partijų atstovų protestų, pirmasis vaidinimas teatre įvyko 1942 metų sausio 18 dieną. Teatro trupės premjera sulaukė didelio pasisekimo.
Pirmaisiais geto teatro veiklos metais jame buvo suvaidinta 111 vaidinimų. Geto teatro salė dažniausiai būdavo sausakimša, o bilietus į spektaklius žiūrovai išpirkdavo kelios savaitės į priekį.
Teatro renginius žiūrėjo net žydų naikinimui vadovavę nacių ir lietuvių represinių struktūrų vadovai. Geto teatras gyvavo iki 1943 metų spalio 20 dienos.