Po ceremonijos žiniasklaidoje stropiai surašoma ne tik kas gavo auksines statulėles, bet ir kas vilkėjo platinos spalvos suknelę, kokie mados namai kokią žvaigždę aprengė. Pvz., 2001 m. 50 dizainerių varžėsi dėl teisės papuošti Julią Roberts, o 2005 m. Charlize Theron pageidavo, kad „Gucci“ mados namai tik jai pasiūtų suknelę. „Gucci“ sutiko.

Puošimosi manija prasidėjo gerokai anksčiau. 1951 m. ceremonijoje Marlene Dietrich sukėlė sensaciją, apsivilkusi suknele iki kelių. Aštuntą ir devintą dešimtmetį aktorės stengėsi atrodyti kuo nestilingiau. 1985 visas pranoko dainininkė Sher – jos perukas atrodė tarsi elektros nukrėsta kailinė kepurė.

Devinto dešimtmečio pabaigoje viskas pasikeitė dėl trijų priežasčių. Pirma, Kino akademija pasamdė „Oskarų“ mados konsultantą, kuris išsiuntinėjo visiems dalyviams laiškus su įspėjimu, kad visi turi atrodyti elegantiškai, kaip kino žvaigždės. Antra, dizaineriai suprato, kad vienas iš žiūrimiausių renginių pasaulyje yra puiki reklama, atnešianti pinigų. Trečia, aktorės suprato, kad pasipuošusios garsių mados namų suknele ne tik gražiai atrodys, bet gali sulaukti pasiūlymo tapti vieno ar kito prekės ženklo veidu.

Mados įgijo išskirtinės svarbos, nes pati ceremonija mažai kam įdomi. Kaip rašo „LA Times“, ji tapo nuobodžiausiu metų apdovanojimų vakaru.
Mažėja ir TV žiūrovų: 2008 m. renginį žiūrėjo 32 mln., o prieš 10 metų, kai „Titanikas“ pelnė 11 apdovanojimų, ceremoniją stebėjo 55 mln. žiūrovų.

Šiemet norėta pagyvinti apdovanojimų ceremoniją ir pasamdyti jauną, linksmą vedėją – filmų „Boratas“ ir „Bruno“ aktorių Sachą Baroną Coheną. Visgi nuspręsta, kad jis gali per daug pasišaipyti iš ceremonijos dalyvių, todėl vakarą vedė nuosaikesni aktoriai Steve’as Martinas (64 m.) ir Alecas Boldwinas (51 m.).

Šiais metais apsieita be isteriškų šūksnių ir karštų kalbų, kaip 1999 m., kai Robertas Benignis gavo „Oskarą“ už vaidmenį filme „Gyvenimas yra gražus“. Jis šūkavo: „Noriu visus išbučiuoti! Per didelė laimė nerti į šį kilnumo vandenyną! Tai gerumo audra!“ Nuo tada organizatoriai nutarė, kad maksimali padėkos kalbos trukmė – 45 sekundės.

O veikiausiai tikriausia priežastis, kodėl „Oskaruose“ nebe filmai svarbiausi, yra patys filmai. Vieno kino kritiko teigimu, Holivudo filmai darosi vis šabloniškesni: „Kino studijos sukuria vis mažiau filmų, jų kuriami filmai darosi vis panašesni. <...> Kino teatrų repertuaruose – vien filmai apie karą arba titanų kovas.“

Smagiausi šiuolaikiniai Holivudo kūriniai – animaciniai filmai visai šeimai („Wall E“, „Incredibles“, „Toy Story“, „Finding Nemo“, „Up“ ir kt.). Kino akademijos nariai jaučiasi esą per daug protingi, kad apdovanotų animacinį filmą, tad galiausiai skiria prizus nuobodžioms dramoms, kuriose vaidina Seanas Pennas.

Šių metų nugalėtojas „Išminuotojų būrys“ (The Hurt Locker) – tipiškas karo epas. Jį išskiria tik tai, kad režisierė – moteris.

Kino teatrų atstovai teigia, kad žiūrovams labai patinka animaciniai filmai. Jei taip, greitai nebereikės raudono kilimo ir puošnių suknelių, nes paprasčiausiai nebus kam jų vilkėti – vietoje Holivudo aktorių apdovanojimus gaus animacinių filmų personažai.

Akimirkos iš 82-osios „Oskarų“ teikimo ceremonijos:

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją