Matuzevičių filmams būdinga unikali atmosfera, gimstanti bendraujant su filmų herojais, įdėmus žvilgsnis į iš pirmo žvilgsnio nepastebimose detalėse atsispindinčias gyvenimo permainas, poetinis pasaulio ir žmogaus suvokimas, aiškiai brėžiama riba tarp amžinųjų vertybių ir vienadienių blizgučių. Tai itin pastebima Matuzevičių filmuose – portretuose. Filmų herojai – ir iškilios Lietuvos kultūros ir meno asmenybės - rašytojai Leonardas Gutauskas, Jokūbas Josadė, kunigas Julius Sasnauskas, ir paprasti kaimo žmonės, kurių likimuose atsispindi dramatiški XX a. istorijos įvykiai (“Esu”, “Sugrįžimai”, “Už slenksčio”).
Kita, gal dar deramai neįvertinta, bet svarbi Matuzevičių dokumentinių filmų tema – tylioji Lietuvos provincija, jos kasdienybė, nykstančių reiškinių, peizažų, papročių fiksavimas (“Per amžių amžius”, “Sugrįžimai”).
Matuzevičiai nebijo ir filosofinių temų, kelti esminius būties klausimus (“Būti”, “Esu”) . Matuzevičių filmai pelnė prestižinių Tarptautinių dokumentinio kino festivalių (Nione, Paryžiuje, San Franciske, Djore ir kt.) prizus. Retrospektyvą sudaro trys filmų programos (viso – per 5 val. ekrano laiko) .
