“Kino pavasaris” išsiilgusius žiūrovus šiais metais kvies į tris kino teatrus - „Forum Cinemas Vingis“, „Skalvija“ ir „Pasaka“. Per šias vietas išsidėlios festivalio programos dalys – “Nauja Europa – nauji vardai” (konkursinė festivalio programa, kurioje žiuri vertins Rytų ir Centrinės Europos šalių pradedančiųjų režisierių filmus), “Festivalių perlai” (filmai, 2009 m. šlavę garsiausių kino festivalių apdovanojimus), “Meistrai”(pripažintų, garsių, žinomų, gerbiamų, populiariausių režisierių naujausi darbai), “Atradimai” (nauji vardai, egzotiški kraštai, intriguojantys debiutai, ryškiai sužibėję režisieriai), “Drąsi vizija” (šoko terapija, provokaciniai, skandalingi, šokiruojantys filmai stiprių nervų, laisvų pažiūrų, plačios tolerancijos žmonėms), “Šypsenos”(naujovė programoje - komedijų skiltis), “Aktualioji dokumentika”, “Kinų istorijos”, aktorės Fani Ardan filmų retrospektyva ir lietuviškų filmų programa.
Be svarbiausių šių metų festivalio naujienų - „Tarptautinių kino festivalių forumo“ ir Europos parlamento LUX premijos laureatų, naujų sprendimų paieškota ir jau kelintus metus “Kino pavasario” rengiamame respublikiniame kino edukaciniame projekte, skirtame visos šalies moksleiviams “Kino knyga”. Pirmą kartą geriausi mokyklų scenaristai bus kviečiami į Vilnių, kur “Kino pavasario” metu dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, kurias ves kino profesionalai. Edukacinę programą papildys ir pirmą kartą festivalio metu kovo 30–31 rengiamos kūrybinės dirbtuvės „Script +“, skirtos kino dramaturgijai.
“Šiųmetiniame “Kino pavasaryje” bus galima pastebėti ir naujausią kino pasaulio tendenciją – tiek dokumentiniai, tiek vaidybiniai filmai susiniveliuoja, nes ir tie, ir tie perteikia labai realų, kasdienį gyvenimą. Filmuose vyrauja ekologijos, žmonių susvetimėjimo, tolerancijos, migracijos temos – taigi festivalio repertuaras atliepia šiandienines tendencijas. “Kino pavasaris” siekia užaštrinti aktualijas, priversti sustoti ir pamąstyti, kas mus supa ir ką galėtume pakeisti savo pasaulyje”, - mintimis dalinasi festivalio direktorė Vida Ramaškienė.
Konkursinė programa ir jos teisėjai
Kompetentinga žiuri darbuosis jau antrus metus rengiamoje konkursinėje programoje „Nauji Europa – nauji vardai“, joje šiais metais – 8 filmai. Pagrindiniai filmų atrankos kriterijai – režisieriaus pirmasis arba antrasis filmas turi būti sukurtas vienoje iš Rytų ar Centrinės Europos šalių. Paskutinę festivalio dieną komisija paskelbs savo nuosprendį ir piniginiu prizu bus apdovanotas geriausias 2010 m. “Kino pavasario” konkursinės programos filmas. Nauja tai, kad šiais metais konkursinėje programoje dalyvaus ir Lietuvą atstovaujantis filmas – Igno Miškinio „Artimos šviesos“.
Penkių narių komisijai pirmininkaus Nikolaj Nikitin (Vokietija), Berlyno festivalio atstovas Rytų ir Centrinei Europai, FIPRESCI bei Europos kino akademijos narys. Itin dažnai kviečiamas dalyvauti tarptautinių kino festivalių komisijose Nikolajus prisipažįsta tiesiog dievinantis kiną, būti žiuri nariu sutinka jau vien todėl, kad galėtų valandų valandomis kalbėtis apie filmus. Komisijoje taip pat maloniai sutiko dalyvauti Nick Holdsworth (D.Britanija), britų žurnalistas ir rašytojas, kino žurnalo „Variety“ redaktorius Rytų Europai bei Lietuvai gerai žinoma aktorė Tatjana Liutajeva (Rusija).
Rytų šalių atstovas komisijoje – Lim Woo-Seong, Pietų Korėjos režisierius, kurio pirmasis pilnametražis filmas “Vegetarė” tarptautinei publikai pristatytas šiųmetiniame Sandenso kino festivalyje JAV. Na ir festivalio organizatorių džiaugsmui komisijoje atsiradęs kino operatorių gildijos žmogus - Peter Suschitzky (D.Britanija), paskutinius dvidešimt metų dirbantis su režisieriumi Deividu Kronenbergu.
Drąsa, juokas, realybė
Stipriausia ir rimčiausia šių metų festivalio „artilerija“ - filmai, kalbėsiantys ne itin linksmomis temomis – “Aktualioji dokumentika”. Aktualiausiomis pasaulinėmis tendencijomis trykš juostos "Afganistano žvaigždė" (Jungtinė Karalystė), "Mūsų viešas gyvenimas" (JAV), "Raudonoji koplyčia" (Danija) ir "Žvaigždžių liga" (Jungtinė Karalystė). Tačiau neabejotinai viena ryškiausių „Kino pavasario“ dokumentinių filmų programoje - „Oskaru“ už geriausią dokumentinį filmą nominuota juosta „Įlanka“. Filmas apie delfinų skerdynes ir šaltakraujišką Japonijos valdžios melą sulaukė gausybės kino kritikų liaupsių, žiūrovų simpatijų ir Japonijos valdžios neapykantos. Šiemet su ,,Kino pavasariu" bendradarbiaujantis ,,Ekoinstitutas", dokumentinių filmų programoje pristatys europinę premjerą ,,Grėsmingas signalas" (rež. Talal Jabari, JAV), atskleidžiančią šokiruojančius faktus apie mobiliųjų telefonų ir jų skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai.
Tikimasi, jog programos naujokė – komedijų skiltis „Šypsenos“ taip pat atras savo žiūrovą, ir pirmam kartui pateikia net dešimt nerimtų kino juostų. Stipriausios savo srityje - juostos "Gyvenimas karo metu" ir "Izraelietiškas sumo". Pastaroji istorija su spalvingais personažais primins kultinius britų "Striptizo erelius“.
Tikrai gana „Drąsią viziją“ šiais metais pasirodė turintys filmų "Iltinis dantis" (Graikija), "Moterys be vyrų" (Vokietija, Austrija, Prancūzija), "Pasroviui" (Vietnamas) ir "Vegetarė" (Pietų Korėja) režisieriai.
Spindintys perlai tamsioje kino salėje
Daugiausiai žiūrovų dėmesio sulaukiančioje „Festivalių perlų“ programoje ypatingai sužibės kino juostos "Akvariumas", "Apie Elę", "Aš taip pat", "Liūdesio pienas", "Mergina iš Kinijos", "Moteris be pianino", “Palaimintosios” ir “Paslaptis jų akyse”.
Festivalio atidarymui pasirinktas dviejų saulėtosios Ispanijos režisierių Alvaro Pastor, Antonio Naharro filmas "Aš taip pat" provokuoja mąstymams apie neįgalumą. Pagrindinį vaidmenį atliekantis aktorius Pablas Pineda pats turi Dauno sindromą ir yra pirmasis žmogus Europoje su tokiu sutrikimu įgijęs aukštąjį išsilavinimą. 2009 m. San Sebastjano kino festivalio konkurse režisieriai pristatė šį filmą, kuris buvo apdovanotas už geriausią vaidybą, taip pat gavo ir "Goya" premiją.
Antroji ispaniška juosta programoje - "Moteris be pianino" - debiutavo San Sebastjano kino festivalyje ir gavo "Sidabrinę kriauklę" už geriausią režisūrą. Pagrindinį vaidmenį filme atlieka viena populiariausių Ispanijos televizijos aktorių Carmen Machi (ji vaidino ir Pedro Almodovaro "Šaltuose apkabinimuose").
Trilerio "Paslaptis jų akyse" režisierius argentinietis Juan Jose Campanella po 5 metų darbo Holivude grįžo prie ispaniško kino ir jau antrą kartą nominuojamas "Oskarui". Buenos Airėse gimęs režisierius ir scenaristas turėtų būti puikiai pažįstamas lietuviškų televizijų, transliuojančių populiariuosius TV serialus "Įstatymas ir tvarka", "Daktaras Hausas" ir "Roko 30", žiūrovams.
Stiprieji „Meistrai“ ir žavingieji „Atradimai“
Kategorijoje „Meistrai“ bus galima grožėtis pripažintais ir itin meistriškai susuktais filmais, tokiais kaip „Baltas kaspinas“ (rež. Michael Haneke) „Kontrolės ribos“ (rež. Jim Jarmush), „Penkios minutės Rojaus“ (rež. Oliver Hirschbiegel), "Pripučiama lėlė" (rež.Kore-eda Hirokazu), „Pranašas“( rež.Jacques Audiard), „Rimtas vyrukas“ (rež.Joel Coen, Ethan Coen), „Švytinti žvaigždė“ (rež.Jane Campion).
Programos dalis “Atradimai” visuomet tampa asmeniškų atradimų terpe žiūrovui. Rinktis tikrai bus iš ko, netikėtai panašūs įsimintiniausių šių metų “Atradimų” programos filmų pavadinimai - "Abrakadabra", "Karvė", “Juoda avelė”, “Spąstai krabams” ir kt. Absoliučia šios programos juosta-favorite pretenduoja tapti šių metų net šešiomis „Oskarų“ nominacijomis įvertinta JAV režisieriaus Lee Danielso juosta „Meilutė“, pasakojanti apie šešiolikmetę Klarisą Meilutę Džouns, kuri turi didelių svajonių, bet dar daugiau problemų. „Meilutė“ „Oskarui“ nominuota ir geriausios režisūros, geriausio adaptuoto scenarijaus ir geriausio montažo kategorijose. Na, o tiems, kam bus ne prie širdies amerikietiškoji kino išraiška, kaip stipri, tik visiškai kitos stilistikos alternatyva siūloma Olandijos ir Airijos (rež. Urszula Antoniak) juosta “Nieko asmeniško” (turinti emocinių panašumų su kultine juosta “Pasiklydę vertime”).
Kinija – Lietuvai, Lietuva-pasauliui
Daug rytų šalių estetikos žada Kinijos filmų retrospektyva – šiemet žiūrovai bus supažindinti su naujausiais ir jau pripažintais kinų filmais. Iš penkių kinų kino juostų labiausiai laukiamas "Gyvybės ir mirties miestas" (Kinija, Honkongas). 2009 m. režisieriaus Lu Chuan epinės karinės dramos "Gyvybės ir mirties miestas" atsisakė Kanai ir Venecija, bet įspūdingas filmas gavo "Auksinę kriauklę" San Sebastjano kino festivalyje. Filmas pasakoja autentišką ir jaudinančią istoriją apie Kinijos, Japonijos ir Vokietijos žmones, kuriuos likimas nubloškė į skirtingas barikadų puses.
Kaip niekada turtinga lietuviškų filmų programa šiais metais kiekvienai savaitės dienai turi po lietuvišką premjerą. Net aštuonias mūsų šalies kino premjeras pristatys tiek jauni, tiek žinomesni režisieriai, tokie kaip Kristina Inčiūraitė (”7 nuodėmės”), Džiugas Katinas (“10”), Jonas Tertelis (“14:56”), Mikas Žukauskas (“Ana geraširdė”), Dali Rust (“Laiko saugotojas”), Ramunė Čekuolytė - Che (“Panaekhali”), Guillaume Coudray (“Šarūnas Bartas, vienas lauke – karys”), ir Marius Ivaškevičius (“Tėve mūsų”). Dar 20 jau rodytų lietuviškų kino darbų bus pristatyti programoje “Lietuvių filmai – nuo festivalio iki festivalio”.
Rinkimai
Be konkursinės programos šiemet festivalio metus vyks dar trys rinkimai. Pirmą kartą per visą festivalio gyvavimo istoriją, šįmet jaunam lietuvių kino kūrėjui steigiamas paskatinamasis prizas. Prizu siekiama ne tik skatinti jaunus kino kūrėjus kurti, bet ir įvertinti naujosios Lietuvos kino kartos darbus. Prizui bus nominuojami devyni Lietuvos teatro ir muzikos akademijos (LMTA) auklėtinių režisūriniai darbai, kuriuos vertins trys kino kritikės: Izolda Keidošiūtė, Neringa Kažukauskaitė ir Renata Šukaitytė. Skatinamojo prizo laimėtojas bus paskelbtas festivalio uždarymo metu.
“Kino pavasario” įsteigtą skatinamąjį prizą jaunam kūrėjui pretenduoja gauti: Lina Lužytė (“Jau puiku tik dar šiek tiek”) , Dovilė Šarutytė (“Aš tave žinau”), Marat Sargsyan (“Lernavan”), Rokas Eltermanas (“Laisvas kritimas”), Jonas Tertelis (“14:56”), Ieva Veiverytė (“Kryžiažodis”), Tomas Smulkis (“Pietys”) , Andrius Blaževičius (“Bergenas”) ir Mikas Žukauskas (”Geraširdė Ana“).
Tradiciją tęsia ir vienas žymiausių pasaulio kosmetikos prekės ženklų „L`Oréal Paris“, jau ketvirtus metus skelbiantis „Lietuvos kino žvaigždės“ rinkimus. 15-ojo tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai ir vėl turės galimybę išrinkti geriausią Lietuvos kino žvaigždę, kuri bus apdovanota akreditacija į prestižinį Kanų kino festivalį. Šiais metais konkursui nominuotos 3 žinomos kino ir teatro aktorės – Edita Užaitė, Jūratė Onaityte ir Dalia Michelevičiūtė.
Na, o žiūrovai turės galimybę išreikšti savo simpatijas (balsavimo būdu anketose po filmo), išrinkdami „Žiūroviškiausią filmą“.
