Pirmieji komedijos epizodai primena daugybę istorijų apie šnipus ir slaptuosius agentus – tamsiai vilkįs vyrukas sėda į milžinišką mašiną, laužyta rusų kalba sveikinasi su ten sėdinčia „gorila“ – taip pradedami tvarkyti rimti reikalai. Tuo pat metu kitas vyrukas tvarko kitą ne mažiau svarbų reikalą – organizuoja savo dukters vestuves. Netrukus šie herojai susitiks ir nebeišsiskirs, o jums teks stebėti jų „nepaprastus“ nuotykius. Taigi kaip galite spėti, „Misija: vestuvės“ - tai beveik 100 minučių trunkantis šnipų komedijos ir vestuvių farso mišinys.
Michaelas Douglo herojus, jaunikio tėvas Steve‘as (Styvas) Tobias šioje istorijoje atstovauja dinamišką ir pavojingą slaptųjų agentų pasaulį, o aktorius Albertas Brooksas, jaunosios tėtušis – pedantizmą ir nuobodžią kasdienybę, kurią paįvairina gal tik tokie įvykiai kaip vaikų vestuvės, kurios irgi privalo būti pedantiškai suplanuotos. Tačiau aktyvusis herojus sujaukia visus planus, tad pasiruošimas vestuvėms bei pati ceremonija virsta tikru chaosu.
Net jei esate matę vieną kitą vykusią šnipų komediją ar „pasišaipymą“ iš vestuvių, nesitikėkite, kad mišinys „Misija: vestuvės“ jums suteiks dvigubą malonumo dozę. Žiūrint šį filmą darosi net kiek nejauku, nuo Douglo pastangų suvaidinti komišką herojų ir gal tik vos pakenčiamesnis čia šiaip jau neblogas komikas Albertas Brooksas. Apie kitus herojus net neverta kalbėti, nes jie - tik fonas.
Lengvai ant pirštų galima suskaičiuoti detales ir epizodus, kurie sukelia spontanišką ir nuoširdų juoką. Tačiau ir tokios simpatiškos detalės labai greitai dingsta po beskonybių srautu. Šypseną kelia prancūzo nusikaltėlio apsauginių įvaizdis – garbanoti tamsiaplaukiai arba stileivos blondinai su plėvesuojančiais baltais marškiniais, atsainiai laikantys automatus, bet juos čia pat užgožia vulgaroki juokeliai homoseksualizmo tema ir šypsena dingsta. Ir taip dažname epizode. „Iškentėti“ šią komediją nėra labai sunku, tačiau rekomenduoti jos vis tik nesinori.
