Gavusios tėvų leidimus, merginos stebint DELFI žurnalistei pamėgino nusipirkti bilietus ir patekti į salę, kurioje rodomas „S“ raide pažymėtas filmas. Eksperimentui buvo pasirinktas populiarus sostinės kino centras.
Tiek paauglės, tiek jų tėvai, tiek DELFI žurnalistai buvo beveik tikri, kad eksperimentas žlugs dar prie kasų – bilietų nepilnametėms niekas neparduos. Greta ir Austėja – tipiškos pagal savo amžių atrodančios merginos. Be to, jos nesiėmė jokių priemonių, kad atrodytų vyresnės. „Mūsų tikrai neįleis“, - prieš stodamos į eilę prie kasų buvo įsitikinusios abi. Jas patikinome, kad nesinervintų, nes ir turi neįleisti.
Kol stovėjo eilėje, merginų drąsa mažėjo su kiekvienu žingsniu. Prie kasos langelio abi atrodė taip išsigandusios ir nepasitikinčios savimi, kad vien tai turėjo sukelti bilietų pardavėjos įtarimą. Bet nesukėlė: bilietus į „S“ kategorijos filmą merginos įsigijo be vargo. „Ji beveik nežiūrėdama į mus paklausė, ar turim aštuoniolika, mes pasakėme, kad taip. Negaliu patikėti, kad neprašė dokumentų. Mes visą laiką, kol stovėjome eilėje, taip nervinomės, kad negalėjome liautis kikenusios, tik prie kasų vos susitvardėme. Tikrai atrodėme nerimtai“, - abi teigė, kad įsigyti bilietus buvo lengviau nei tikėjosi.
Tiesa, bilietai rankose dar negarantuoja įleidimo į salę. Eksperimento dalyvės pasakojo, kad ir anksčiau yra ėjusios į jų amžiui neskirtus filmus. Dažniausiai pavykdavo įsprukti į „N-16“ kategorijos filmus. Tiesa, patekti į salę kartais ir nepavykdavo. „Kartą mus sustabdė prie durų, kai šiame kino teatre ėjome į filmą „Pjūklas“. Jis atrodo buvo „N-16“, o mes nepastebėjome. Tada prie durų budėjo, toks kino teatro darbuotojas vardu Sergejus, jį visi mūsų draugai ir pažįstami žino kaip labai griežtą. Mums vietoj filmo ne pagal mūsų amžių, paliepė su tais pačiais bilietais eiti į tuo pat metu ėjusį vaikišką arba išmesti bilietus į šiukšlių dėžę ir keliauti namo. Mes nutarėme geriau nueiti į bet kokį filmą, nei išmesti bilietus, kurie nėra pigūs“, - kol laiptais kilome iki salės, pasakojo Austėja.
Šį kartą griežtojo Sergejaus prie durų nebuvo. Šalia įėjimo stovėjęs kino centro darbuotojas žiūrėjo, ar žiūrovai teisingai prideda bilietus prie turniketo, bet ne į jų veidus. Šešiolikmetė ir penkiolikmetė pro pat darbuotojo akis praėjo be jokių įtarimų.
Tai, kad nepilnametės eidamos į joms neskirtą filmą nepatyrė jokių kliūčių, nustebino Austėjos mamą Laimą. „Esame su Austėja mažame kino teatre ėjusios į filmą „N-16“. Nors ji jau turėjo tiek metų, darbuotojai vis tiek paprašė dukros dokumentų. Buvau įsitikinusi, kad ir šį kartą paprašys ir nepraleis. Su dukra esame kalbėję apie filmus, kurie neskirti jos amžiui, draugiškai sutarėme, kad į juos neis. Kaip bus iš tiesų, nežinau. Ji jau tokio amžiaus, kai gali į kiną išeiti ir be mamos palydos. Paauglius ypač traukia tai, kas draudžiama, todėl kino teatras turėtų rimčiau kontroliuoti einančius į suaugusių filmus“, - sakė ji.