A. Lelkaitis pasakojo, kad filmuoti romų gyvenimo akimirkas jam buvo sunku, nors ir tikėjosi pamatyti daug skurdo. Žurnalistas ir prodiuseris tvirtino pamatęs, kaip žmonės balansuoja ties riba.

„Jeigu lietuviai skundžiasi dėl skurdo ir vargo, romai kiekvieną kartą galvoja kaip jiems išgyventi... Tai mane labai sukrėtė. Jei nesi pasirūpinęs svarbiausiais dalykais ir savo saugumu, pinigais, apie kitus dalykus tu negalvoji. Turiu galvoje, kad mums labai lengva teisti tuos žmones, bet mes neįsivaizduojame, kaip jiems sunku, nežinome, kokias problemas jie bando spręsti“, - kalbėjo jis.

Kūrėjo įsitikinimu, susidūrimas su romais radikaliai pakeitė jo požiūrį į tautinę mažumą. „Lengva teisti nepamačius“, - mano A. Lelkaitis.

Prodiuseris turėjo progą iš arti susipažinti su romų kasdienybe. Paklaustas, kokią išeitį siūlytų norintiems išbristi iš kasdienių bėdų, filmo kūrėjas tikino matąs vieną pagrindinę taboro gyventojų nesėkmių ir niūraus gyvenimo priežastį. Ji esą yra išsilavinimo stoka.

„Romų kultūroje niekuomet nebuvo vertinamas išsilavinimas, tai klajokliai. Mes savęs juk neklausiame, kodėl nesame atominiai fizikai. Klajojo sau ir jiems buvo gerai, tačiau moderni visuomenė jiems neleidžia gyventi klajokliškai. Tėvai nelabai spaudžia vaikus mokytis, nes nėra tradicijų. Tai tipiškas skurdo kultūros požymis – tėvai numeta vaiką į mokyklą, kur jis paliekamas kapanotis pats“, - kalbėjo A. Lelkaitis.

A.Lelkaičio filmo "Vilniaus Getas 2009" premjera
Foto: A.Solomino nuotr.

Nors visuomenei gerai žinomi yra du autoriaus filmai, prodiuseris tikina kūręs ir daugiau. Paklaustas, ar tikisi sulaukti visuomenės dėmesio „Vilniaus Getas 2009“ premjeroje, kūrėjas tikino, kad Lietuvoje romų tema – kontraversiška. Esą kai kam gali visai nepatikti, kaip autorius per savo prizmę pateikia, kokią taboro gyventojų kasdienybę matė.

„Tiesą pasakius, nusispjaut, ką apie mane pagalvos žmonės, nes aš pats ten nuvažiavau, pasižiūrėjau, kas ten vyksta, ir pasidariau savo išvadas. Užsidirbau savo teisę aiškinti, ką ten mačiau. Tai yra mano matymas, o dokumentika nėra griežtai tik žurnalistika. Prilyginčiau tą matymui, negalėčiau sakyti, kad tai yra visiškai objektyvus dalykas“, - kalbėjo jis.

Nors atrodytų, kad filmo tematika turėtų dominti vyresnę auditoriją, į filmo premjerą susirinko ir daugybė mokyklinio amžiaus žiūrovų. Panašu, kad A. Lelkaičio filmas sulaukė deramo dėmesio, mat žiūrovai dar likus pusvalandžiui iki seanso būriavosi kino teatro prieigose, kino salė buvo beveik sausakimša.