Amerikoje lietuviškas kinas sušmėžuoja kai kuriuose kasmetiniuose festivaliuose, tačiau be pavienių filmų peržiūrų, dar nebuvo renginio, kurio metu platesnė JAV auditorija galėtų išvysti lietuviško kino perspektyvą, susipažinti ir pabendrauti su autoriais.

Niujorko modernaus meno muziejaus – pasaulinio kultūrinio centro – dėmesys Lietuvos kinui yra savaime didžiulis pasiekimas. Peržiūrų metu bus organizuojami Lietuvos atstovų susitikimai su JAV kino platintojais ir prodiuseriais, o tai yra itin svarbu Lietuvos kino industrijai sunkmečio metu.

Lietuvių filmų programą atrinko Modernaus meno muziejaus kino departamento vyr. kuratorius Laurence Kardish, garsus JAV kino kritikas, surengęs kelis šimtus kino renginių ir retrospektyvų.

„Šioje, pirmą kartą vyksiančioje, vaidybinių, dokumentinių bei trumpametražių filmų retrospektyvoje apžvelgiamas Lietuvių kinas per pastaruosius dvidešimt metų. Lietuva buvo pirma Baltijos respublika, 10-jo dešimtmečio pradžioje paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Jau tuomet lietuvių režisierių filmai buvo pelnę tikroviškiausių filmų visoje sovietinio kino sistemoje reputaciją. Pradedant pirmais šalies nepriklausomybės metais, nepaisant įvairių su infrastruktūra susijusių apribojimų, ankstesnės ideologijos nebevaržomi lietuvių kino autoriai nufilmavo nemažai išskirtinių kūrinių, kuriuose originaliai, aistringai ir provokuojančiai nagrinėjo asmeninės ar socialinės tapatybės temas.

Kai kurie Lietuvos kino kūrėjai pelnė tarptautinį pripažinimą: Šarūnas Bartas („Trys dienos“, „Namas“), kurio darbai rodomi visuose didesniuose kino festivaliuose, Arūnas Matelis, kurio filmas „Prieš parskrendant į Žemę“ 2008 m. buvo apdovanotas Amerikos režisierių gildijos apdovanojimu už išskirtinį režisūrinį indėlį į kino dokumentiką, ir Lietuvoje gimęs Jonas Mekas („Lietuva ir TSRS žlugimas“), kurio kūrybinė ir organizacinė veikla JAV ypač svarbi Amerikos nepriklausomo kino raidai.

Be abejo, nemažai kitų lietuvių režisierių nusipelnė to, kad su jų kūriniais, pirmą kartą rodomais Amerikoje, susipažintų ir daugiau užsienio žiūrovų: tarp jų Raimundas Banionis („Vaikai iš Amerikos viešbučio“), taip pat Romo Lileikio bei Stasio Motiejūno komanda („Aš esu“), kūrusi filmus Lietuvos kino išsilaisvinimo pradžioje, taip pat naujausių lietuvių filmų autoriai Kristina Buožytė („Kolekcionierė“) ir Gytis Lukšas („Duburys“).“

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją