Pirmoji vieta atiteko estų režisieriui Meeliui Muhu už filmą „Alioša“, kurį žiuri išskyrė dėl išsamaus, įtikinamo dramatinių įvykių atskleidimo ir paliktos galimybės žiūrovui pačiam interpretuoti istoriją.
Antrąjį prizą pelnė dokumentinio kino kūrėja Aliona Polunina. Jos filmas „(Ne) Revoliucija“ (Estija) apie Rusijos opoziciją įvertintas už gebėjimą atskleisti žmogaus politinę ir socialinę kovą asmeninių santykių fone.
Trečios vietos prizininku tapo lietuvių režisierius Audrius Stonys. Jo filmą „Keturi žingsniai“ žiuri išskyrė dėl gebėjimo įžvelgti socialines permainas tradicinių papročių evoliucijoje.