„Noriu kurti filmus apie tai, ką gerai žinau ir tokią medžiagą atrandu lietuvių rašytojų knygose. Atidžiai seku lietuvių literatūrą, kai kada skaitau net rankraščius, nors žinau, kad nebūtinai viską ekranizuosiu. Tai padeda pajusti bendras idėjines nuostatas, konkretizuoti problematikos bruožus, susivokti , kas mums dabar aktualiausia,“ – apie dominančias temas 1985 metais žurnalui „Kinas“ (Nr.7) pasakojo režisierius Marijonas Giedrys.
Šį trečiadienį pristatome debiutinį pilnametražį režisieriaus filmą „Svetimi“ (1961), kurį taip pat norėtųsi pristatyti režisieriaus žodžiais.
„Iškart po to gavau daryti „Svetimus“ (1962) pagal Požėros ir Jonyno scenarijų (pritrenkė Antano Jonyno asmenybė, aklas žmogus niekuo nesiskyrė nuo matančio, gal tik buvo daug jautresnis). Filmavom prie Rubikių ežero, kiekvieną dieną valgėm žuvį, beveik kiekvieną rytą su Babkausku (buožė Vilkišius) eidavom į paštą skambinti jo žmonai, sakydavo: tu pradėsi kalbėti, o paskui man duosi... Buvo kaip reta naivus, vaikiškas, užtat ir neeilinis artistas. Filmą "Svetimi" kažkodėl gerai žiūrėjo visoje Sąjungoje, charakteriai buvo įspūdingi.“ („Šiaurės Atėnai“ 2003 Nr. 680)
1962 metais filmas apdovanotas Pabaltijo ir Baltarusijos kino festivalyje už geriausią dailininko Algirdo Ničiaus darbą bei geriausią Broniaus Babkausko atliktą vyro vaidmenį, kuris daugelio žiūrovų ir kritikų dar ir šiandien tituluojamas geriausiu visų laikų Lietuvos aktoriumi.
Kiti lietuviško kino debiutai festivalyje „Jauni. Alkani“ liepos mėnesį – „Trys dienos“, 1991 m., rež. Šarūnas Bartas (liepos 15 d.), „Surask mane“, 1967 m., rež. Algirdas Araminas (liepos 22 d.); „Kolekcionierė“, 2008 m., rež. Kristina Buožytė (liepos 29 d.).
