Medžiagą šiam filmui režisierius pradėjo rinkti prieš penkerius metus. Impulsu tapo Čikagos archyvuose rastas operatoriaus Leonardo Surgailos filmuotas interviu su V.Orvidu.
Filme taip pat naudojama Maskvoje rasta medžiaga, Vlado Vildžiūno mėgėjiška kamera 1984 metais nufilmuoti pokalbiai, Audriaus Stonio, Henriko Šablevičiaus filmų fragmentai.
Unikalaus meno kūrinys - Orvidų sodyba, esanti Kretingos rajone, naujajame filme nufilmuota įvairiais metų laikais. "Norėjome užčiuopti ir atskleisti šios ypatingos vietos magiją, kol ji visai nesunyko", - sakė V.V.Landsbergis. Per metus susukto filmo pasirodymą labai aktyviai skatino Niujorke gyvenantis avangardinio kino menininkas Jonas Mekas.
Ši sodyba, kurią kartu su V.Orvidu kūrė jo tėvas, sovietmečiu buvo tapusi siauro Lietuvos intelektualų ir menininkų rato oaze bei rezistencinės dvasios išraiška. Sovietinės armijos tankas, važiavęs griauti sodybos, įklimpo jos neprivažiavęs ir liko ten stovėti. Akmenis, kurie buvo pradėti ardyti, aplink gyvenantys žmonės sunešdavo atgal.
Prieš porą metų J.Mekas išplatino pareiškimą prezidentui ir Vyriausybei, kurį pagal Prancūzijos revoliucijos šūkį pavadino "Aš kaltinu". Jame valdžia kaltinama neveiklumu ir abejingumu unikalaus Lietuvos kultūros reiškinio išsaugojimui.
Orvidų sodyba kaip vienas didžiausių pasaulio unikumų ir globotinų objektų yra įrašytas į Didžiosios Britanijos geografų draugijos sąrašą.
Į šį pareiškimą, kurį pasirašė nemažai Lietuvos menininkų ir visuomenės veikėjų bei garsus kompozitorius Phillipas Glassas (Filipas Glasas), Yoko Ono bei žymus "Fluxus" judėjimo vaizdo instaliacijų menininkas Namjune-Paik, iki šiol jokios konkrečios reakcijos iš oficialiųjų sluoksnių sulaukta nebuvo.
Kuriant filmą, režisieriui V.V.Landsbergiui talkino operatoriai Domas Vildžiūnas, Vytenis Survila. Filmas sukurtas studijoje "A Propos".
Kelis kartus rodytas Vilniuje, ketvirtadienį filmas bus pristatytas Kaune, penktadienį - Kretingoje. Kitą trečiadienį jį parodys Lietuvos televizija dokumentinio filmo rubrikoje.