Dokumentinį filmą apie A. Politkovskają Vilniuje pristatys jo režisierė

„Ana, septyneri metai fronte“ – taip vadinasi pernai sukurtas dokumentinis filmas apie garsią Rusijos žurnalistę Aną Politkovskają, kuri 2006 metais buvo nužudyta prie savo namų Maskvoje. Filmas bus rodomas Tarptautinio moterų filmų festivalio „Šeršėliafam“ metu. Filmo režisierė šiuo metu Nyderlanduose gyvenanti Maša Novikova kovo 8 ir 9 d. Vilniaus „Skalvijos“ kino centre pati pristatys savo darbą kino žiūrovams.

„Džiaugiamės, kad režisierė sutiko atvykti į festivalį ir pristatyti savo filmą pati. Kino mėgėjams, kurie seka šių dienų naujienas ir įvykius, suteikiama išskirtinė galimybė pabendrauti su M. Novikova, o tai galbūt dar labiau padėtų suprasti filmą ir iš arčiau pažvelgti į žurnalistės kasdienybę“, – pranešime spaudai sako viena iš festivalio „Šeršėliafam“ organizatorių Greta Akcijonaitė.

„Ana, septyneri metai fronte“ pasakoja apie žurnalistę, kuri septynerius metus didžiąją laiko dalį praleido fronte, dažnai atsidurdama pavojingose situacijose tam, kad apie tas situacijas žmonėms galėtų pateikti objektyvią informaciją.

„Mes matome tuos pačius vaizdus, kuriuos ji matė, mes sutinkame tuos pačius žmones, kuriuos ji sutiko ir apie kuriuos dažnai galvojo. Mes matome žmogų, kuris dažnai jautėsi labai vienišas, bet iki paskutinės minutės nenustojo daryti to, ką manė esant teisinga“, – teigiama dokumentinio filmo aprašyme.

Paskutiniai septyneri žurnalistės gyvenimo metai atskleidžiami per tris moteris, kurios buvo A. Politkovskajos bendražygės. Anos kolegė žurnalistė Galina Musalijeva paskutinius kelerius metus dirbo tame pačiame kabinete laikraščio „Novaja Gazeta“ redakcijoje. Ji pasakoja net tik apie Aną, bet ir apie kitus kolegas, kurie buvo nužudyti atlikdami savo darbą.

Lidija Jusupova – teisėja iš Grozno, kuri daug metų praleido padėdama ieškoti dingusių žmonių Čečėnijoje ir už tai yra gavusi tarptautinių apdovanojimų. Paskutiniais metais ji daug laiko praleido kartu dirbdama su A. Politkovskaja, o pastaruoju metu ir jos pačios gyvybė labai dažnai atsiduria pavojuje.

Trečioji moteris pasakojanti apie Aną – taip pat žurnalistė Svetlana Ganuškina. Filme taip pat kalbinamas Viačeslavas Izmailovas – „Novaja Gazeta“ apžvalgininkas, pats pradėjęs tyrimą, norėdamas atskleisti tikruosius A. Politkovskajos žudikus. Filme taip pat rodomi archyviniai interviu su pačia A. Politkovskaja.

Ketvirtą kartą vykstančio festivalio „Šeršėliafam“ metu taip pat bus parodyti dar aštuoni moterų režisierių sukurti ir ne vieną apdovanojimą pelnę filmai. Prie jų prisijungs prancūzų režisierės Agnes Varda retrospektyva. Kovo 6 d. žiūrovų laukia Agnes Varda naktis, kurios metu bus parodyti 16 šios režisierės filmų.

Organizatorių teigimu, atskiro dėmesio turėtų sulaukti ir programa „Moters portretas – aktorė Eugenija Pleškytė“ bei, žinoma, festivalio atidarymo filmas – Prancūzijoje kuriančios ir gyvenančios režisierės Alantės Kavaitės „Laiko garsai“. A. Kavaitę Lietuvos kino mėgėjai gali prisiminti iš Raimundo Banionio filmo „Džiazas“. Jį bus galima išvysti festivalio „Šeršėliafam“ išvakarėse, kovo 5 d. kino centre „Skalvija“.

Tarptautinio festivalio „Šeršėliafam“ filmai bus rodomi ir kituose Lietuvos miestuose: Nidoje, Palangoje, Panevėžyje ir Ukmergėje.