Pasak J.Širvinsko, festivalis neberengiamas "Lietuvos" kino teatre, kadangi naujoji privatizuoto kino teatro direkcija negalėjo garantuoti, jog kovo mėnesį ten neprasidės remontas. Dėl to buvo susitarta su "Vingio" kino centru, garantavusiu tris sales.
Nepaisant šių pakitimų, tęsiančiame tradicijas devintajame kino festivalyje, vyksiančiame nuo šio penktadienio iki kito šeštadienio - kovo 29 dienos - bus parodyta daugiau nei 60 filmų iš keturiolikos Europos šalių, kurie bus demonstruojami trijose naujojo kino centro "Vingis" salėse.
"Vilniaus pavasarį 2003" sudaro trys programos - pagrindinė, retrospektyvų ir informacinė programa.
Pagrindinė programa
Pagrindinėje programoje bus rodomi 2-3 metų senumo pilnametražiai vaidybiniai filmai iš įvairių Europos šalių, pelnę prizų ir susilaukę dėmesio pagrindiniuose pasaulio kino forumuose.
Kaip antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo festivalio programos koordinatorė Gražina Arlickaitė, šiais metais pagrindinėje programoje pristatoma jaunų italų režisierių programa, pateikianti platų stilių ir žanrų įvairovės spektrą - nuo psichologinės dramos "Andžela" iki juodosios komedijos "Du draugai". 4 iš 5 šios programos filmų buvo nominuoti geriausio Europos filmo prizui 2002 metais.
Kino metro Bille Augusto (Bilio Augusto) "Daina apie Martiną" ir jauno ambicingo norvegų režisieriaus Mariuso Holsto filmas "Laumžirgiai" įrėmina problemų erdvę, kurioje menininkai formuluoja klausimą, kas yra šių dienų pasaulis ir kaip jame gyvena žmogus.
Pasakojant neįmantrias, bet žmogiškas ir suprantamas istorijas, atsiskleidžia skirtingi požiūriai, režisūros saviraiškos ir stilių savitumas. Šiauriečių santūrumas, italų temperamentas, britų skeptiškumas, prancūzų šarmas, čekiškos, lenkiškos ir baltiškosios atsisveikinimo su socializmo palikimu intonacijos, suteikia šios programos filmams įvairumo, kuriuo Europa pagrįstai gali didžiuotis, teigia G.Arlickaitė.
Vokiečių režisierės Caroline Link filmo "Nežinia kur Afrikoje" lyrizmas ir Francois Dupeyron (Fransua Diupeirono) "Karininkų palatos" psichologizmas, Otaro Joseliani "Pirmadienio rytą" ironija, latvės Unės Celmos filmo "Sauja ložų" socialinis angažuotumas, dano Akes Sandgreno "Tikro žmogaus" originalus požiūris į realybę, pateiktas pagal įdomiai besikeičiančius "Dogmos" principus, švedo M.Holsto "Laumžirgių" vaizdinių magija bei kitų filmų ypatybės puikiai reprezentuoja šių dienų europietiško kino koncepcijos privalumus.
Retrospektyvų programa
Retrospektyvų programa šiais metais skiriama įvairiems trijų šalių - Norvegijos, Suomijos ir Olandijos kino paveldo aspektams. Norvegų retrospektyva, pavadinta "Knutas Hamsunas ir kinas", pristato norvegų literatūros galiūną, Nobelio premijos laureatą bei prieštaringą asmenybę pagal jo gyvenimą ir literatūrą sukurtų filmų kontekste.
Specialioji Olandų kino programa pristatys Lietuvoje beveik nežinomą šios šalies kiną, gvildenantį ypač svarbią skirtingų kultūrų sąlyčio ir žmogaus tapatumo temą.
Suomių kino programa sujungia pagrindines kino raidos tendencijas, tradiciją ir novaciją.
Lietuvių kinas
Pristatomojo pobūdžio informacinė kino festivalio programa supažindina su naujausiu lietuvių dokumentiniu, animaciniu bei trumpametražiu vaidybiniu kinu.
Lietuvių kino programa "Nuo festivalio iki festivalio" pateikia trijų dokumentinių, dviejų trumpametražių vaidybinių, septynių animacinių filmų premjeros.
Žiūrovai galės pamatyti patyrusių dokumentininkų Dianos ir Kornelijaus Matuzevičių, Algirdo Tarvydo, Algimanto Maceinos naujausius darbus, jaunųjų režisierių Oksanos Burajos, Dovilės Gasiūnaitės, Andriaus Mickevičiaus, Birutės Marcinkevičiūtės, Agnės Marcinkevičiūtės eksperimentinius filmus, taip pat Juro Vysocko, Henriko Vaigausko ir kitų režisierių animacinius filmus.
Lietuvių kino programą papildys tradicine tampanti jubiliejinė rubrika - šiais metais joje bus rodomas 40-ies metų sulaukęs Vytauto Žalakevičiaus filmas "Vienos dienos kronika".
Premjeriniai ir informacinės lietuvių kino programos filmai galės kartu su kitų šalių režisierių filmais dalyvauti pirmą kartą organizuojamame žiūrovų plebiscite - festivalio metu žiūrovams bus dalinamos kortelės, kuriose bus prašoma nurodyti tris geriausius festivalio filmus.
Pagrindinė festivalio programa "Nauji Europos filmai" bus rodoma pirmojoje kino centro "Vingis" salėje, retrospektyvų - 10-oje, lietuvių ir kartojimų programos - 11-toje salėje.
Pasak "Vingio" kino centro atstovo, bilietų į festivalio peržiūras kainos, nustatomos pagal laiko juostas - bus nuo 5 iki 10 litų.
Kaip pastebėjo G.Arlickaitė, trijose salėse yra kur kas patogiau išdėstyti festivalio programą ir kartojimus - aktyviausi žiūrovai galės pamatyti visus filmus.
Per aštuonerius metus tarptautinis Vilniuje rengiamas kino festivalis tapo svarbia Lietuvos kultūrinio peizažo dalimi, suformavo savitas tradicijas bei įtvirtino nuomonę, kad Europos kinas gali būti toks pats patrauklus ir net patrauklesnis už masiniam vartojimui kuriamą kiną.
Festivaliui pavyko suburti plačią žiūrovų auditoriją, kurią sudaro studentija, intelektualioji publika, kinematografininkai ir meno profesijų atstovai. 2002 metais festivalį aplankė 28266 žiūrovai.