„Auksinės gervės“ apdovanojimu už nuopelnus lietuviškam kinui šiemet apdovanoto režisieriaus Marijono Giedrio kino juosta - vienintelis iki šiol sukurtas lietuviškas istorinis kostiuminis filmas. „Herkus Mantas“ tapo vienu žiūrimiausių lietuviškų filmų sovietiniu laikotarpiu, o 1973 metais filmo kūrybinei grupei buvo paskirta valstybinė premija.

Filmas sukurtas pagal Sauliaus Šaltenio scenarijų, kurį įkvėpė Juozo Grušo pjesė “Herkus Mantas”. Kino juosta pasakoja apie XIII a. kilusį prūsų sukilimą prieš kryžiuočius, tragišką jo baigtį ir įtaką Lietuvos istorijai. Pagrindinį sukilėlių vado Herkaus Manto vaidmenį filme atliko vienas garsiausių lietuvių kino bei teatro aktorių Antanas Šurna („Niekas nenorėjo mirti“, „Sodybų tuštėjimo metas“, „Riešutų duona“, „Moteris ir keturi jos vyrai”).

Manto mylimąją vokietę Kotryną, pasak „Acmefilm“ pranešimo spaudai, vaidina aktorė Eugenija Pleškytė, išgarsėjusi stiprių dramatiško likimo moterų vaidmenimis lietuviškame kine.

Istorinėje dramoje vaidina ir kitas to meto aktorių žvaigždynas: Vytautas Paukštė, Algimantas Masiulis, Viktoras Šinkariukas, Vladas Bagdonas, Gediminas Girdvainis, Sigitas Račkys, Danutė Krištopaitytė, Leonardas Zelčius bei daugelis kitų.

Muziką kino filmui kūrė žinomas lietuvių kompozitorius Giedrius Kuprevičius, žinomas kaip pirmojo lietuviško miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ autorius.

Pasak šviesaus atminimo kino kritiko Saulius Macaičio, filmas „Herkus Mantas“ tarp eilučių kalbėjo apie mažų tautų likimo tragizmą ir būtinybę saugoti save pasikliaujant ne vien beatodairiška drąsa, bet ir diplomatine išmintimi.

„Herkus Mantas“ galėjo ir neišvysti dienos šviesos – pastatytas sovietmečiu jis buvo kaltintas nacionalizmu. Tačiau oficialus reikalavimas uždrausti filmo rodymą valdžiai pateiktas nebuvo, o nuo gruodžio 17 d. legendinį lietuvių istorinį filmą galės pamatyti kiekvienas, įsigijęs jo DVD.

Nuo pirmojo “Auksinės lietuviško kino kolekcijos” filmo, miuziklo “Velnio nuotaka” išleidimo praėjo lygiai metai – jis pasirodė pernai prieš šventes.

“Visus šiuos metus intensyviai derėjomės su “Gosfilmfond” fondu Rusijoje. Džiaugiamės gruodžio pradžioje pagaliau gavę leidimą pasinaudoti kino archyvais, kuriuose saugomos kokybiškiausios išlikusios lietuviškų filmų kopijos”, - teigia “Acmefilm” video skyriaus rinkodaros vadovas Ernestas Žiaukas.

Kitais metais “Acmefilm” taip pat planuoja išleisti dar devynis filmus iš “Auksinės lietuviško kino kolekcijos”, tarp jų – Vytauto Žalakevičiaus “Niekas nenorėjo mirti”, Raimundo Banionio “Vaikai iš „Amerikos” viešbučio” bei „Mano mažytė žmona“ ir kitus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją