Kaune „Scanorama“ atveriama humoru žaižaruojantis norvegų rež. Bårdo Breieno filmas „Negatyvaus mąstymo menas“ (2007). Tai – filmas, kalbantis apie fizinę negalią ir dvasios stiprybę.
„Scanorama“ Kaune tęs ir žiūrovų tarpe ypač populiarių naktinių programų tradiciją. Šiais metais naktis skiriama mūsų gyvenimo varikliui – emocijoms ir aistroms, kurių bus kupina nakties programa „Aistra šiaurėje“. Ši programa rodoma lapkričio 21 dieną nuo 23:20 val iki 6 val. ryto.
Scanoramos direktorė dr. Gražina Arlickaitė, paklausta apie kino forumo programą Kaune sako: ,,Kauno žiūrovams suteikiame progą pažvelgti iš arčiau į ryškiausias kino įžymybes (klasikus ir debiutantus), kviečiame mėgautis žanrų įvairove (trumpametražiai, eksperimentiniai, dokumentiniai – vaidybiniai filmai), atrasti naujus vardus ir autorius, kurie šiandien formuoja savitą Europos kino veidą.“
Kauno neaplenks ir specialioji programa „Knutas Hamsunas ir kinas“, pristatanti filmus pagal Knutą Hamsuną ir apie jį, bei retrospektyva „Nikolaj Lie Kaas iš arčiau“, kurioje pagrindinius vaidmenis yra sukūręs šis nepaprasto talento jaunosios kartos danų aktorius. Kaune bus parodyti du šios retrospektyvos filmai „Broliai“ (2004) ir naujausias darbas „Kandidatas“ (2008).
Smalsus ir išsilavinęs Kauno žiūrovas galės pamatyti išskirtinę Oskaro laureato britų režisieriaus Peterio Watkinso programa „Dokumentika. Darma. Siaubas.“. Nuolatinės Scanoramos rubrikos „Scanoramos naujienos“, „Scanoramos klasika“ bei specialioji programa „Kertant Europą“ atskleis Europos kino gyvybę ir skirtybes. Šiaurietiškąją dimensiją įprasmina naujausi „Scanoramos“ naujienų filmai: „Siaubingai laimingas“, 2008, Danija, „Žmogus, kuris mylėjo Ingvę“, 2008, Norvegija, „Kandidatas“, 2008, Danija, „Atšalę priešpiečiai“, 2008, Norvegija ir kt.
Tai ir islandų Ragnaro Bragasono ir Guðný Halldórsdóttir filmai „Vaikai“ (2006) ir „Tyli audra“ (2007), skaudžiai atveriantys pasimetusio ir vienišo šių dienų žmogaus sielos kančią. Šiuos stipriausius islandų pastarųjų metų kino kūrinius originaliomis spalvomis papildo pirmasis Gunnaro B. Gudmunssono kontraversiškas filmas „Astropija“ (2007).
Šalia jų – suomio Dome Karukosky naujausias darbas „Tamsiųjų drugelių namai“ (2008). Naujausiuose danų filmuose vis ryškiau skamba emigracijos, dvasinio, religinio tapatumo temos („Su Dievu, Džamilai“, 2008, „Kovotoja“ ,2008, „Kandidatas“, 2008). Šiauriečiai jautrūs ir savo istorijai. Vyresniosios kartos režisieriai Nilsas Gaupas („Kautokeino maištas“, 2008, Norvegija) ir Lauri Törhönen („Siena, 1918“, 2008, Suomija) aktualizuoja gerokai nutolusius, tačiau svarbius krašto istorijai įvykius. „Scanoramos“ naujienose pulsuoja vidinė šiauriečių ambicija, gebėjimas čia ir dabar kalbėti apie viską, kas skauda, svarbu ir nebūtinai gražu, drąsa pažvelgti į save pačius be pagražinimų ir neslapukaujant.
Norvegės Evos Sørhaug juosta „Atšalę priešpiečiai“ (2008) ir prancūzės Audrey Estrougo filmas „Nebijau“ (2007) sujungia „Scanoramos“ naujienas su programos „Kertant Europą“ pagrindiniu motyvu – jauno, drąsaus, ieškančio kino energija. Šie du filmai tapo ryškiausiais debiutais ir savo šalyse, ir už jų ribų. „Atšalę priešpiečiai“ – pirmasis norvegų filmas, atvėręs Venecijos kino festivalio kritikų savaitės programą.
Šiuo metu filmas sulaukė puikaus įvertinimo neseniai pasibaigusio Toronto festivalio „Atradimų“ sekcijoje. „Nebijau“ pelnė audringą žiūrovų palaikymą ir publikos prizą Linco festivalyje „Crossing Europe“ (Austrija). Šio festivalio pagrindinį apdovanojimą nuskynė kita „Scanoramoje“ pristatoma debiutantė iš Prancūzijos – Isild Le Besco už sukrečiantį paprastumu ir gilumu filmą „Čiarli“, 2007 (programa „Kertant Europą“). Norvego Stiano Krisitanseno „Žmogus, kuris mylėjo Ingvę“ (2008) – dar vienas ryškus pirmasis režisieriaus žodis kine.
Nuolatinė rubrika „Scanoramos klasika“ pažers žiūrovams tokių norvegų klasikos perlų kaip Ivo Caprino „Didžiosios lenktynės Floklipoje“ , 1957, Arne Skoueno „Devynios gyvybės“, 1957 (nominacija Oskarui ir Kanų Auksinės palmės šakelei), primins linksmuosius gyvo suomių klasiko Aki Kaurismäki filmus „Leningrado kaubojai keliauja į Ameriką“, 1989 ir „Balalaika šou“, 1994, pakvies su Larsu Von Trieru ir Jorgenu Lethu nerti į dokumentinio kino pasaulį, kuriame žaidžiama pagal sugalvotas taisykles („Penkios kliūtys“, 2003) su švedų režisieriumi Björnu Runge narplioti sudėtingas žmonių tarpusavio problemas (filmas „Auštant“).
Tradicijų ir naujovių dialogą pratęs specialiosios programos „Neišgalvotas gyvenimas“ filmai, režisieriaus Larso Von Triero portretas („Transformeris“, 1997). Dvi kotrapunktu išdėstytos retrospektyvos sujungs kino istoriją ir šiuolaikinį kino procesą. Norvegų literatūros genijui skirta programa „Hamsunas ir kinas“ primins ir didžiojo rašytojo kūrinius, įkvėpusius filmams gyvybę (“Badas“, 1966), ir prieštaringą jo biografiją, amžinąjį klausimą, koks buvo tikrasis Knutas Hamsunas (rež. Jano Troelio „Hamsunas“, 1996).
