Šis filmas vaizduoja laikotarpį, kuris Amerikoje jau laikomas praeitimi, o pavėluotai evoliuciją besivejančioje Lietuvoje mes jį tik pradedame patirti. „Pašėlusios naktys” nostalgiškai pasakoja apie pornografinių filmų kūrėjų gyvenimą. Veiksmo fonas – 1970-ųjų -1980-ųjų Amerikos naktinių klubų ir narkotikų, to laiko madų ir muzikos pasaulis. Tai buvo unikalus laiko tarpsnis puritoniškos Amerikos gyvenime, jos popkultūroje, kai malonumai ir pasilinksminimai, atrodė, niekada nesibaigs.
Vienas pagrindinių filmo veikėjų - idealistas prodiuseris (akt. Burtas Reynoldsas) svajoja apie pornografinio biznio revoliuciją ir bando kilstelėti kartelę savo kūrybinei grupei, ieškodamas pornografiniuose filmuose meninės formos.
Dar visai jaunutis aktorius Markas Whalbergas įkūnija žavų ir patiklų restorano padavėją, kuris patiki prodiuserio kerais ir ima svajoti apie šlovę porno kino pasaulyje. Filmas labai autentiškai atkuria pasakojamą laikmetį ir rodo tikroviškus ano audringo gyvenimo užkulisius. Tuos žmones, kurie blaškėsi ir svajojo toje hedonizmo aplinkoje ir drauge negailestingo biznio sūkuryje.
Nė vienas iš filmo herojų nėra tikras menininkas, tačiau naiviai siekia pripažinimo bet kuria kaina. Filmas piešia komiškai nenormalią erotinių filmų kūrėjų šeimą, kurią sieja tie patys išgyvenimai, pigus blizgesys bei puolimas į purvą. Tačiau mes visvien simpatizuojame jo herojams ir noriai susitapatiname su jais.
Filmą režisavo Paulas Thomas Andersonas, šiemet nominuotas Oskarui už epą “Bus kraujo”. “Pašėlusias naktis” savo laiku atmetė Kanų ir Venecijos kino festivaliai, bet parodė Toronto kino forumas.
Jame nebūna konkurso, tačiau susirenka geriausi kritikai ir filmų pirkliai. Štai ten – Kanados šventėje – “Pašėlusios naktys” buvo sutiktos vieningais aplodismentais, o paskiau filmas buvo pripažintas vienu geriausių šiuolaikiniame Amerikos kine. Dėl to šiandien net neįmanoma ginčytis. Jo režisūra nepriekaištinga. Visa istorija papasakota taip profesionaliai, jog neabejoji – filmas pasakoja tikrų herojų faktus.
Nors titruose nėra formalaus užrašo, jog kūrinys paremtas realių žmonių biografijomis, tačiau žiūrėdamas filmą galėtumei lažintis, jog viskas, ką matome, tikra. Filmo istorija pateikta be moralizavimo, nors jos herojai tikrai ne dorovės viršūnės. Dviejų su puse valandos trukmės reginys prabėga įdomiai ir nepastebimai greitai. Daug iš pirmo žvilgsnio linksmų siužeto vingių pakyla iki tikro tragizmo ir pakylėja kūrinį į tikro meno lygį.
Ne veltui “Oskarui” buvo nominuotas šio filmo scenarijus ir aktoriai Burtas Reynoldsas bei Julianne Moore. Ir neraudonuokite, jei šio filmo herojai jums pasirodys tokie mieli – žymus režisierius Milošas Formanas komentavo, jog “pornografija – tai kaina, kurią reikia sumokėti už amerikietišką demokratiją”.
Filmo treileris:
„SALDŽIŲ SAPNŲ”
„Pašėlusios naktys” – didelio masto epas. „Saldžių sapnų” – visai kitoks, labiau panašus į kamerinę Niujorko intelektualaus elito istoriją. Tokią, kokias pasakoti mėgsta Woody Allenas. Šio filmo režisierius debiutantas Džeikas Paltrow pateikia ironišką pasakojimą apie kasdienines žmonių svajas. Pasakojimo forma tokia artima ir suprantama, jog visi filmo žanrą galės pavadinti savaip.
Vieni jį įvardins komedija su psichoanalizės elementais, kiti – melodrama su tradiciniu meilės trikampiu. Ir visi bus teisūs. Režisierius papasakojo kuklaus nelaimėlio istoriją. Jam – nenusisekusiam muzikantui Heriui Šeleriui – darbas nebeteikia malonumo, žmona Dora varo iš proto, o jo geriausiam draugui Polui, atrodo, gyvenimas klostosi vis geriau ir geriau.
Henrį užpuola depresija, panaši į vidutinio amžiaus krizę. Ir tuomet jis sutinka Aną. Ji graži ir protinga, seksuali ir linksma. Bet, svarbiausia, dėl Henrio ji kraustosi iš proto. Bėda tame, kad šią merginą Henris regi tik sapne, ir jam tenka ieškoti būdų, kaip maloniausius savo gyvenimo santykius pratęsti tame pačiame sapne.
Filme suvaidino puikūs aktoriai: Henrį – Martinas Freemanas, jo žmoną – režisieriaus sesuo, dėl neįprastai tamsių plaukų šiame filme sunkiai atpažįstama Gwyneth Paltrow. Draugo Polo rolėje maloniai atrasite Simoną Peggą, žinomą iš britiškų komedijų (pvz., „Kietas faras”).
Svajonių merginą Aną įkūnijo gražuolė aktorė Penelope Cruz. Filmas moko valdyti savo sapnus, ir kartu moteris, kurios mums patinka. O kas gi nenorėtų savo glėbyje turėti Penelope Cruz? Aišku, šalia sapnų teikiamų malonumų filmo scenarijus paruošia ir daug linksmų siužeto siurprizų, komplikacijų, reginiui suteikiančių reikiamo smagumo.
Kino kritikai šį filmą lygina su mums pažįstamu Michelio Gondry darbo „Miego mokslas”, tačiau laimi „Saldžių sapnų”. Anot reiklių kino vertintojų, M.Gondry aiškiai atribojo realybę nuo sapno ir miego pasaulį pateikė kaip pramoginį paveiksliuką. Džeikas Paltrow herojų gyvenimus ir jų sapnus priartino prie žiūrovui labiau suprantamos kasdienybės. Jo personažai paprastesni ir drauge su jais galime pasinerti į savo norų pasaulį. Tad saldžių svajų prie namų kino ekranų!
Filmo treileris:
