Filmo režisierei Kathryn Bigelow šis filmas nėra režisūrinis debiutas, ji taip pat ir trilerio „The weight of water” rrežisierė. Prieš statydama „K-19“ Bigelow gerokai pasidomėjo istorija (netgi važiavo į Maskvą pasišnekučiuoti su tikraisiais įvykių dalyviais). Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl jos darbas gan įtikinamas ir ne toks juokingas kaip daugelis Holivudo pasakojimų apie Rusiją. Kai kurie filmo vaizdai taip pat filmuoti Rusijoje, o ne kartoninėse studijose, o tas taip pat nepakenkė.
Visgi didžioji veiksmo dalis rutuliojasi labai mažoje ir klaustrofobiškoje erdvėje, povandeniniame laive, kuris tik krante atrodo milžiniškas: po vandeniu jis tampa tiesiog plaukiojančiu ankštų koridorių raizginiu. Reikia pripažinti, kad galimos katastrofos atmosfera filme perteikta pakankamai įtikinamai, gal todėl šis gana ilgas filmas pernelyg neprailgsta ir neverčia nuobodžiauti. Tačiau juoktis retkarčiais priverčia.
Ko gero niekas nesitikėjo, kad Holivudo aktoriai prabils rusiškai, tačiau kai kurie iš jų kažkodėl bando kalbėti su aiškiu akcentu. Skamba pakankamai juokingai. Juokingi ir kai kurie filme perteikiami rusiško charakterio bei realybės bruožai: rusai geria net ir branduoliniame laive, radiacijos paveikti vyrai gydomi aspirinu, o prireikus antiradiacinių kostiumų, vietoj jų randami tik anticheminiai...
Visa laimė, kad filme pernelyg nespekuliuojama rusų-amerikiečių santykių tema. Tie „santykiai“ apsiriboja tik tuo, kad rusų vyrukai parodo amerikiečių malūnsparniui nuogus užpakalius. Tiesa, kaip ir daugelyje Holivudo filmų, taip ir čia neišvengiama perlenkimo pasakojant apie didvyrius, tačiau tema labai jau dėkinga...
Laivo komandos santykiai su valdžia Maskvoje vaizduojami vienareikšmiškai: vos dingsta kontaktas su laivu, nusprendžiama, kad ten yra išdavikas, ryšiui vėl atsiradus ir paaiškėjus apie radiacijos didėjimą laive, nukentėjusiems patariama „gerti šviežių vaisių sulčių“.
Tačiau lemiami ir audringiausi konfliktai vyksta pačiame laive: kadangi reikia apsispręsti, ar tapti atomine bomba ir provokuoti karą, ar lįsti į 300 metrų gylį ir bandyti remontuoti reaktorių, aistrų ir ginčų negalima išvengti. Dėl sprendimo bando susitarti du vienas už kitą ambicingesni vyrai, kuriuos suvaidino Harrisonas Fordas (Aleksejus Vostrikovas) ir Liamas Neessonas (Michailas Poleninas). Aktorių vaidybai nieko per daug prikišti negalima, nors stipresnis čia visgi Liamas Neessonas. Galbūt tai paaiškintina paprasčiausiai tuo, kad Fordą mes įpratę matyti kiek kitokiame amplua.
„K-19“ galima įvardinti gana vidutinišku filmu, jame pakankamai daug trūkumų, susijusių tiek su scenarijumi, tiek su personažų charakteriais. Tačiau nemažas įvairių erzinančių smulkmenų kiekis visgi neverčia sprukti iš kino salės.
