Trečiadienį visuotiniame NPA narių susirinkime į naują valdybą išrinkti Saulius Beržinis, Kęstutis Petrulis, Arūnas Matelis, Arūnas Stoškus ir Kęstas Drazdauskas. Valdybos vadovu vienbalsiai išrinktas kino režisierius ir prodiuseris, Europos kino akademijos narys, JAV režisierių gildijos laureatas A. Matelis.
Kartu asociacija, vienintelė Lietuvoje kino industrijos organizacija, vienijanti kino, TV ir video filmų nepriklausomus prodiuserius (gamintojus), atšaukė A. Juzėną iš Kino tarybos. Ši vertina kino projektus, pretenduojančius į Kultūros ministerijos finansavimą.
A. Juzėno manymu, jis tapo savotišku atpirkimo ožiu susidūrus dviejų filmų apie tremtį – „Sibiro Madona“ ir „Ekskursantė“ – kūrėjų interesams. Pastarąjį filmą pakviestas statyti ligšiolinis Kino tarybos pirmininkas.
Jis DELFI trečiadienį sakė, kad jau seniai sustabdė savo kaip tarybos vadovo įgaliojimus. Pastarasis sprendimas esą tebuvo formalumas. Kas bus deleguotas į Kino tarybą vietoj A. Juzėno, kol kas neaišku.
Papiktino kai kurių projektų finansavimas
Prieš keletą savaičių režisierius Emilis Vėlyvis pareiškė, esą ligšiolinis Kino tarybos pirmininkas painioja viešuosius ir privačius interesus – svarstydamas projektus jis neva proteguoja savuosius.
Anot E. Vėlyvio, ministerijos finansavimą šįmet gavusį filmo „Diemedžiu žydėsiu“ projektą pateikė viešoji įstaiga „Didžiųjų motinų studija“, priklausanti A. Juzėnui ir kūrusi vaidybinį filmą „Getas“. Kultūros ministerijos interneto svetainėje buvo nurodyta, kad juostos „Diemedžiu žydėsiu“ gamybos parengiamiesiems darbams šįmet skirta 50 tūkst. Lt.
E. Vėlyvio žiniomis, tarp šiemet siūlomų filmų projektų esama ir kitų, susijusių su ligšiolinio Kino tarybos pirmininko kaip prodiuserio veikla.
Vėliau kultūros ministras Jonas Jučas, raštu atsakydamas į tokius priekaištus, pažymėjo, jog teisės aktai nedraudžia projektus teikiantiems žmonėms priklausyti Kino tarybai, o A. Juzėnas interesų nesupainiojo.
Pats režisierius atmetė jam mestus kaltinimus. Jis teigė nedalyvavęs jokiose diskusijose dėl minėtų projektų, o kino projektus pagal oficialiai patvirtintą tvarką gali siūlyti kiekvienas juridinis asmuo.
Prie Kultūros ministerijos veikianti Kino taryba turi patariamojo balso teisę. Devyni jos nariai analizuoja Lietuvos kino plėtros ir sklaidos klausimus, nagrinėja kino programas ir filmų gamybos projektus, pretenduojančius gauti valstybės finansavimą.
Tris narius į tarybą deleguoja Lietuvos kinematografininkų sąjunga, po vieną narį – prodiuserių, filmų platintojų ir rodytojų asociacijos, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Kultūros ministerija.
Kino taryboje šiuo metu dirba Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas, kino kritikai Živilė Pipinytė ir Skirmantas Valiulis, kino režisierius Almantas Grikevičius, įvairių asociacijų deleguoti atstovai – Greta Zabukaitė, Žilvinas Naujokas, Ąžuolas Čekanavičius ir Tadas Patalavičius.
