Tokios juostos ir aktoriaus Sachos Barono Coheno sėkmės įkvėptas Holivudo komikas Mike’as Myersas ėmė kurti panašią kultūrinę parodiją. Šįkart herojus – itin ambicingas ir sunkiai tramdomo erotizmo kankinamas dvasinis lyderis Pitka.
Vasarą pasirodysiančios komedijos „Meilės guru“ („The Love Guru“) autoriai greičiausiai nesulauks tiek dviprasmiškų nuomonių, kiek jų teko išklausyti „Borato“ kūrėjams, bet hinduistų religinės bendruomenės nariai JAV jau beldžiasi į kino kompanijos „Paramount Pictures“ duris, norėdami filmą pamatyti pirmi. Ir tikrai ne todėl, kad labai mėgtų komedijas. Greičiau priešingai: bendruomenei nerimą kelia M.Myerso personažas, įkūnyjantis kelių Rytų dvasinių praktikų mišinį. Pitka kino juostoje tituluojamas „antru pagal svarbą Indijos mokytoju“.
Gelbės meilės reikaluose
M.Myersas filme puikuojasi ilgais plaukais, ilga barzda ir ilgu kaftanu. „Pasiruoškite nepaprastam nušvitimui“, – į tinklalapio „MySpace“ lankytojus kreipiasi Pitka. Tikra informacija (pavyzdžiui, žodžio „guru“ reikšmė sanskrito kalba) čia tyčia maišoma su pokštais ir kvailystėmis (pavyzdžiui, jogos pozų, kurias norint atlikti reikėtų galūnių be kaulų, aprašymais). Reklaminiame vaizdo įraše herojus sitaru atlieka popdainą, o jo „mantra“ vadinama aktorė Mariska Hargitay. M.Myersas juostoje skelbiasi esąs „dvasinis vadovas, nesusisaistęs su jokiu tikėjimu“. Su žiūrovu jis flirtuoja naudodamasis tomis pačiomis pamišėliško žavesio priemonėmis kaip ir Ostinas Pauersas ar filmo „Veino pasaulis“ herojus Veinas.
„Meilės guru“ siužetas gana neutralus. Pitka, už Jungtinių Valstijų ribų išugdytas guru, gavęs pasiūlymą užsidirbti 2 mln. dolerių patraukia atgal į Vakarus. Užduotis nelengva: teks narplioti ledo ritulio komandos žvaigždės, kurią neseniai paliko žmona, meilės reikalus (be pagrindinio žaidėjo komanda negalėtų dalyvauti kovoje dėl Stenlio taurės).
Hinduistai laukia peržiūros
Iki naujos juostos su M.Myersu debiuto kino teatruose dar yra nemaža laiko. Tačiau JAV hinduistų bendruomenes jau kankina nerimas: ar filme „Meilės guru“ neketinama šaipytis iš jų religijai svarbių dalykų? Rajanas Zedas, prisistatantis kaip Nevados hinduistų dvasinis vadovas, jau kreipėsi į „Paramount Pictures“ prašydamas, kad juostos peržiūra hinduistų bendruomenės nariams būtų surengta dar prieš birželį planuojamą premjerą. Remdamasis tinklalapio „MySpace“ informacija ir filmo reklama, R.Zedas priekaištauja, kad „Meilės guru“ išjuokia hinduizmą ir hinduistus, lengvabūdiškai žarstosi šventais terminais. „Žmonės apie hinduizmą žino ne itin daug, todėl jei filmas kažkam bus pirmoji pažintis su mūsų religija ir jų galvose įtvirtins klaidingus stereotipus, tikrai nebus gerai“, – nuogąstauja R.Zedas.
„Paramount Pictures“ anksčiau ne kartą yra organizavusi jautresnių temų kino juostų peržiūras suinteresuotoms grupėms. Žadama, kad ir šis kartas nebus išimtis. Tai satyra, perteikianti tokią pat nuotaiką kaip ir juosta apie Ostiną Pauersą, – oficialiame pranešime gynėsi kino kompanija. – Kai filmas bus baigtas, tiek R.Zedui, tiek kitiems hinduistų lyderiams bus surengta jo peržiūra.“
JAV kultūros kritika
Kol kas aktorius ir vienas iš scenaristų M.Myersas šia tema su žurnalistais kalbėti atsisako. Jo atstovė spaudai Ina Treciokas – taip pat. Tačiau komikas yra prasitaręs, kad kurti Pitkos personažą jį įkvėpė televizijos kanalo „Sundance“ serialo „Ikonoklastai“ („Iconoc-lasts“) herojus Dipakas Čopra. „Jis „kaltas“ dėl to, kaip šis personažas buvo kuriamas. Žinoma, kaltas ir mano atsidavimas aukštesnėms proto būsenoms ir komedijoms, – sakė M.Myersas. – Juk guru įveikia visas kliūtis, paverčia mus kvailiais ir suteikia dvasios lengvumo pojūtį. Tampame pasirengę priimti meilę“.
Vis dėlto religinėms bendruomenėms retai kada atrodo juokingos komedijos, kuriose šaipomasi iš jų tikėjimo. Profesorė Diane Winston, dėstanti žiniasklaidą ir religiją Pietų Kalifornijos universitete, aiškina, kad religinės grupės itin jautriai reaguoja į jų praktikos atspindėjimą žiniasklaidoje. Kalbėdama apie filmą „Meilės guru“ D.Winston pabrėžė, kad juostoje kritika labiau nukreipta į JAV kultūrą, materializmą, paleistuvavimą ir polinkį mieliau nesvarstant pasiduoti neaiškioms dvasinėms praktikoms, nei įsitraukti į tradicinių religinių bandruomenių veiklą.
„Filmo personažas galėjo būti ir ne guru. Tai galėjo būti rabinas, ministras, kunigas ar imamas“, – įsitikinusi profesorė. Tačiau hinduistai, pripažįsta D.Winston, yra gana naujas komedijų taikinys. Greičiausiai toks M.Myerso personažas parinktas siekiant praplėsti parodijų lauką (gal pabodo parodijuoti žydus ir krikščionis?..).
Juokiasi iš savęs?
Viena hinduistų vienuolė, priklausanti Pietų Kalifornijoje veikiančiai Vedanta bendruomenei, mano, kad neatsargūs filmo juokeliai religinių papročių tema Indijoje gali sukelti gana didelę reakcijų bangą. „Pasaulietiška kultūra Indijoje susipynusi su religija“, – sakė moteris. Kita vertus, ji pripažįsta, kad gera satyra „turi šiek tiek žnybtelėti“.
M.Myerso herojus su hinduizmu turi taip pat mažai bendra, kaip ir perdėta Borato parodija. Vis dėlto ne visa filmo istorija, arba greičiau – priešistorė, yra komedija. Tokios tematikos juostą kurti M.Myersą paskatino ir jo paties dvasiniai ieškojimai po tėvo mirties 1991-aisiais. „Paramount Pictures“ oficialiai pareiškė, kad nė viena religija nėra „Meilės guru“ taikinys: „Komedija kalba apie dvasingumą, o pagrindinis herojus apsiginklavęs išgalvotais įsitikinimais.“ M.Myersas yra sakęs, kad išties „Meilės guru“ pasakoja apie tris dalykus: likimą ir pasirinkimą, meilę sau ir vidinių vertybių pergalę kovoje su išorinėmis.
