Mes pristatome, o ką rinktis – knygą ar kino filmą – spręskite patys.
„Egzorcistas“
Pagal to paties pavadinimo Williamo Peterio Blatty romaną 1973 metais sukurtas „Egzorcistas“ (The Exorcist“) pasakoja šiurpią istoriją apie dvylikametę mergaitę Regan, kuri vieną dieną neatpažįstamai pasikeičia. Dukters elgesio išgąsdinta jos mama iš pradžių bando kreiptis į tradicinius gydytojus, tačiau šie niekuo padėti negali.
Tad, galop, pagalbos ji paprašo dvasininko, kuris, savo ir mamos siaubui, supranta, jog Regan – apsėsta velnio! Štai tada į pagalbą ir yra pakviečiamas garsusis egzorcistas! Pasakojama, kad Blatty savo novelę sukūrė pagal tikrus įvykius: t.y. esą kartą laikraštyje jis perskaitė tikrą istoriją apie keistų simptomų kamuojamą berniuką, kuriam negalėjo padėti jokie medikai, o ieškančių pagalbos tėvų pakviestas dvasininkas, praleidęs su berniuku porą mėnesių įsitikino, jog jis kalba lotyniškai (nors anksčiau niekada šios kalbos nemokėjo ir nesimokė) bei miegodamas juda po kambarį su visa savo lova!
Ši, 2 „Oskarais“ apdovanota, ekranizacija – apipinta įvairiausiomis legendomis: pasakojama, kad filmo kūrybinę komandą nuolat persekiojo įvairios negandos: traumos, netikėtos mirtys, nesutarimai. Bet, kad ir kaip ten bebūtų, „Egzorcistą“ lydėjo ne tik neva prakeiksmai, bet ir neįtikėtina finansinė ir kūrybinė sėkmė prie kino ekranų priviliojusi (ir vis dar viliojanti) milijonus žiūrovų.
„Krikštatėvis“
Mario Puzo romanas „Krikštatėvis“ – viena populiariausių ir sėkmingiausių ekranizacijų kino pasaulyje. Šio romano motyvais režisieriaus Francio Fordo Coppolos sukurtos to paties pavadinimo juostos – 1972-ųjų „Krikštatėvis“ („The Godfather“) ir 1974-ųjų „Krikštatėvis II” („The Godfather: Part II“) užkariavo milijonų žiūrovų širdis visame pasaulyje bei susišlavė daugybę prestižinių apdovanojimų, jų tarpe net 9 „Oskarus“ (3 – pirmoji dalis ir net 6 – antroji).
Po pirmosios dalies, pasakojančios apie legendinės šeimyninės italų mafijos gimimą Niujorke, pagrindinis filmo aktorius, įkūnijęs Doną Vitą Korleonę, Marlonas Brando buvo nominuotas „Oskarui“ ir laimėjo geriausio aktoriaus apdovanojimą, tačiau boikotuodamas iškilmingą ceremoniją, garbingo apdovanojimo jis atsisakė – todėl, kad jam nepatiko, kaip amerikiečių filmuose bei knygose vaizduojami Amerikos senbuviai – indėnai.
Antroji „Krikštatėvio“ dalis sulaukė dar didesnės sėkmės. Būtent po šio filmo kino olimpe galutinai sužibo iki šiol žibanti Alo Pacino žvaigždė. Filmų tęsiniai dažniausiai nublanksta prieš pirmąsias dalis ir viską tik sugadina, tačiau „Krikštatėvis II“ iki šiol yra laikomas nepralenkiamu ir geriausiu kada nors pasirodžiusiu tęsiniu – nieko ne tik nesugadinusiu, bet priešingai – gal net geresniu už pirmąją dalį.
„Švytėjimas“
Bene gausiausiai ekranizuojamas autorius – Stephenas Kingas: kino ekranus pasiekė maždaug šimtas jo knygų! „Žalioji mylia“ („The Green Mile“), „Naminių gyvūnėlių kapinės“ („Pet Sematary“), „Misery“ – tai vos kelios rašytojo novelės, virtusios didžiulio populiarumo sulaukusiais kino filmais. Tačiau vienas Kingo kūrybos perliukas sulaukė išskirtinio žiūrovų dėmesio ir šlovės kino pasaulyje – tai 1980-ųjų „Švytėjimas“ („The Shining“), režisieriaus Stanley Kubricko dėka pasiekęs kino teatrus ir tapęs tikra legenda.
„Švytėjimas“ – viena pirmųjų Stepheno Kingo knygų ekranizacijų, tapusi kone vizitine jo kortele, visus sužavėjo kvapą gniaužiančiu siužetu: į atokų viešbutį „Overlook“ atvyksta naujasis prižiūrėtojas, sudėtingo charakterio Jackas Torranceas (vaidina aktorius Jackas Nicholsonas) su šeima: žmona ir sūnumi Danny, o štai tada ir prasideda visi „smagumai“...
Beje, romano autorius Kingas tokį istorijos pavadinimą sugalvojo įkvėptas Johno Lenono dainos „Instant Karma!“, kurioje skamba žodžiai „We all shine on...“. Dar vienas įdomus faktas – „Švytėjimui“ priklauso įrašas Gineso rekordų knygoje dėl daugiausiai atliktų dublių vienam kadrui – vienai scenai su aktore Shelley Duvall prireikė net 127 dublių!
„Forestas Gampas“
1994 metų Winstono Groomo knygos „Forestas Gampas“ („Forrest Gump“) ekranizacija JAV uždirbo net 330 milijonus JAV dolerių. Roberto Zemeckio (jo tėtis buvo lietuvis) režisuota juosta pasakoja apie naivų keistuolį (jo IQ tik 75!), kuriam viskas: išsilavinimas, karjera, turtai ir šlovė – nukrinta tarsi iš dangaus – nė nesistengiant ir to visai nesureikšminant: geraširdį ir kilnų kvailelį visur ir visada lydi sėkmė.
Filmo siužetas šiek tiek skiriasi nuo knygos. Filme pasakojama, kad vaikystėje Forestui, kad jis vaikščiotų, reikia kojų įtvarų – knygoje to nėra. Nėra ir dalies, kad užaugęs Forestas pasileidžia į kelionę ir apibėga visą Ameriką – visa tai Zemeckio interpretacijos.
Šešiais „Oskarais“ apdovanota juosta prisidėjo ir prie 1986 metais išleisto Groomo knygos sėkmės – praėjus aštuoniems metams po knygos premjeros, t.y. ekranuose pasirodžius jos ekranizacijai – papildomai buvo parduotos net 1,7 mln. šių knygų kopijų!
„Žiedų valdovo“ trilogija
Johno Ronaldo Reuelo Tolkieno fantastinio siužeto romanų ekranizacijos: 2001-ųjų „Žiedų Valdovas: Žiedo Brolija“ („The Lord of the Rings: The Fellowship of the Ring“), 2002-ųjų „Žiedų Valdovas: Dvi Tvirtovės“ („The Lord of the Rings: The Two Towers“) ir 2003 metų „Žiedų Valdovas: Karaliaus Sugrįžimas“ („The Lord of the Rings: The Return of the King”) tapo tikru kultu.
Bet įdomiausia yra tai, kad ši trilogija iš tiesų tėra vienas, 11 valandų ir 20 minučių trunkantis, filmas – t.y. trilogijos filmai buvo kuriami drauge – kaip vienas, o vėliau tik sukarpyti į 3 dalis (ko pritrūko, buvo filmuojama jau montuojant juostą). Būtent dėl šios priežasties „Žiedų valdovo“ filmai kino ekranuose pasirodė vienas po kito – kasmet.
Beje, J. R. R. Tolkienas romaną taip pat rašė ne kaip trilogiją, o kaip vientisą kūrinį, tačiau dėl komercinių tikslų vėliau buvo nuspręsta knygą padalyti ir išleisti trimis dalimis. Kūrybinis filmų trilogijos procesas vyko net 7 metus! Naujosios Zelandijos režisieriaus Peterio Jacksono režisuotos juostos, pasakojančios apie hobitus, burtininkus, elfus, orkus, gobtinus ir pan. uždirbo virš 2,9 milijardų dolerių ir susišlavė net 17 „Oskarų“!
„Hario Poterio“ dalys
Jei jau kalbame apie ekranizacijas, negalime nepaminėti Hario Poterio istorijų. Britų rašytojos J. K. Rowling fantastinių apysakų serija apie berniuką burtininką Harį Poterį neįtikėtinai greitai užkariavo vaikų (sako, Hario Poterio dėka vaikai vėl pradėjo skaityti!) ir net jų tėvų širdis, tad nenuostabu, kad jau netrukus juos pasiekė Poterio nuotykiai ir kino juostoje.
Jau pasirodė penkios ypatingo berniuko knygų ekranizacijos: 2001-aisiais – „Haris Poteris ir Išminties akmuo“, 2002 – „Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“, 2004 – „Haris Poteris ir Azkabano kalinys, 2005 – „Haris Poteris ir Ugnies taurė“ir kol kas paskutinysis 2007-ųjų metų – „Haris Poteris ir Fenikso Brolija“. Visos šios dalys režisuotos skirtingų režisierių, ir tik Davidas Yates, dirbęs su 5-ąją dalimi, ryžosi imtis ir būsimos šeštosios istorijos „Haris Poteris ir Netikras princas“.
Pernai knygynus nugulė paskutinė, septintoji, Hario Poterio knyga, tad jau dabar yra žinoma, kad bus ir dar vienas filmas apie ypatingų galių turintį berniuką, tik kada ir kas jį režisuos, kol kas dar nėra aišku.
Visos iki šiol pasirodžiusios filmo dalys sulaukė stulbinančio žiūrovų dėmesio ir uždirbo beveik 5 milijardus JAV dolerių („Forbes“ Hariui Poteriui atidavė pirmąją vietą finansiškai sėkmingiausių ekranizacijų sąraše), tad galima numanyti, kad likusios dvi – taip pat gerokai papildys Hario Poterio plunksnos ir kino ekranų „tėvų“ kišenes.
„Šioje šalyje nėra vietos senukams“
Duoklė šiemet įvykusiems „Oskarams“ – šviežia, 2007-ųjų metų, juosta „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ („No Country for Old Men“) pastatyta pagal 2005-ųjų Cormaco McCarthy to paties pavadinimo romaną. Kaip žinia, šiemet ši brolių Joelio ir Ethano Coenų juosta susišlavė net 4 prestižiškuosius „Oskarus“: už geriausią filmą, geriausią režisūrą, geriausią antro plano aktorių ir, žinoma, už geriausiai adaptuotą scenarijų.
Bet tai dar ne visi šio filmo apdovanojimai – daugybė kino kritikų filmą įvertino aukščiausiais balais, o kiek anksčiau broliai dar atsiėmė ir du „Auksinius gaublius“. Visus sužavėjo intriguojantis filmo siužetas, už žiaurų scenų slypinti filosofija ir specifinis juodasis brolių humoras bei įtaigi talentingų aktorių (Tommy Lee Jones, Javier Bardem, Josh Brolin) vaidybą.
Įdomus faktas – pagrindinio herojaus Antono Chigurho aprangos stilius ir šukuosena – autentiška – t.y. nužiūrėta nuo senos fotografijos, kurioje 1979 metais užfiksuotas kažkokio viešnamio ar baro Meksikos pasienyje klientas.
