Šiame filme, pastatytame pagal rašytojo Vytauto Bubnio to paties pavadinimo romaną, režisierius išdrįso parodyti sovietmečiu ne itin toleruojamas erotines scenas. Meilužius vaidinę V.Tomkus ir I.Kilšauskaitė smagiai prisiminė filmavimą, kai abu nedrįso gultis į lovą. Ingrida netgi buvo paprašiusi Vytauto žmonos leidimo parepetuoti.
Norėjo meilužio vaidmens
V.Tomkus, ko gero, visiems lietuviams asocijuojasi su Tadu Blinda, bet 1965 metais baigęs tuometę konservatoriją jis labiausiai norėjo gauti meilužio vaidmenį. „Labai pavydėjau kolegoms, kurie vaidino meilės scenas. O man vis tekdavo banditų ar panašūs vaidmenys. Vėliau jau ir aš tapdavau meilužiu, bet prasidėjo dirbtinis sendinimas, raukšlių darymas, plaukų išskutimas. Dabar, kai galva natūraliai plika, vėl nebekviečia“, – sakė aktorius.
V.Tomkus prisiminė „Nesėtų rugių žydėjimo“ premjerą, kai pasižiūrėti filmo jis pakvietė šeimą. Nekantravęs išgirsti reakciją, sulaukė dukters žodžių: eik tu tėvai, paleistuvi. Vis dėlto aktorius pripažino, kad teatras yra kur kas geriau nei filmas. „Partnerę galima ilgiau palaikyti glėbyje, pajausti jos kvapą“, – juokaudamas kalbėjo V.Tomkus ir prisiminė filmavimą Ukrainoje.
Tąsyk jis nuskrido filmuotis lauko teniso žaidimo scenoje ir sutiko besiruošiančią išskristi partnerę, ši pareiškė esanti jau nufilmuota. V.Tomkų vieną nufilmavo daužantį kamuoliuką, o filme jie žaidė abu drauge.
Režisieriaus atskleista aktorė
Susitikime dalyvavusi aktorė I.Kilšauskaitė nebuvo tokia kalbi kaip kolega. Tačiau truputį papasakojo ir ji. „Nesėtų rugių žydėjimas“ – antras aktorės filmas su režisieriumi M.Giedriu. Vaidmuo didelis, o patirties nedaug, tačiau kas nufilmuota – nepataisoma. Filmuojant „Nesėtų rugių žydėjimą“ I.Kilšauskaitei dar nebuvo trisdešimties. Tada ji turėjo vieną sūnų, dabar – tris. Taip pat turi tris marčias ir šešis anūkus.
Menotyrininkė A.Duobienė aktorę vadino M.Giedrio pamėgta artiste. Režisierius rinkosi ją savo filmams ir sugebėjo ypatingai atskleisti.
Kine M.Giedrys debiutavo 1960 metais filmu „Gyvieji didvyriai“ pagal Juozo Baltušio novelę. Vėliau daugiausia kūrė pagal lietuvių rašytojų Sauliaus Šaltenio („Vyrų vasara“, „Herkus Mantas“), V.Bubnio („Perskeltas dangus“, „Nesėtų rugių žydėjimas“), Raimondo Kašausko („Sūnus palaidūnas“) veikalus. Įsimintina ir amerikiečių klasiko T.Dreizerio romano „Amerikoniškoji tragedija“ ekranizacija.
Cenzūros išgyventi neteko
Apie atėjimą į kiną režisierius pasakojo: „Norėjau būti artistu, tačiau mano ūgis tarp Napoleono ir Stalino. Supratau, kad būdamas tokio ūgio artistu netapsiu. Teko važiuoti į Maskvą.“
M.Giedrys režisūrą studijavo GITIS'e (Gosudarstvennyj institut teatralnovo iskustva) – tuometės Sovietų Sąjungos teatralų kalvėje. Jo mokytoju buvo Sergejus Gerasimovas, žmogus, skyręs daug dėmesio literatūrai, tą perdavė ir mokiniui. M.Giedrys siužetus rinkosi iš lietuvių rašytojų kūrinių ir norėjo, kad filmai būtų aktualūs. „Kiek filmų sukūriau, neskaičiavau, bet dar vieną nufilmuoti noriu“, – sakė režisierius.
M.Giedrio filmai sovietmečiu nebuvo cenzūruojami. Tačiau kartą jis pabijojo, kad gali liepti pašalinti vieną sceną iš „Herkaus Manto“. Toje scenoje panevėžiečio aktoriaus Stasio Petronaičio vaidinamas personažas turėjo susideginti, save paaukoti dievams. Režisieriaus baimė atsirado tada, kai Kaune susidegino Romas Kalanta, tačiau filmo cenzūra nelietė.
