Abi nugyveno prieštaringus gyvenimus, vedančius į neišvengiamą ankstyvą susinaikinimą, tačiau įsiminė savo amžininkams, kaip tvirtos asmenybės, kurios niekada neverkia ir, anot garsiausios Edith Piaf dainos – “No regrets” – nieko nesigaili.
”EDITH PIAF. ROŽINIS GYVENIMAS“
Šis filmas atidarė 57-ąjį Berlyno kino festivalį, jo spaudos konferencijoje skambėjo ovacijos, o aktorė Marion Cotillard už šiame filme atliktą pagrindinį Edith Piaf vaidmenį apdovanota “Auksiniu Gaubliu” bei nominuota “Oskaro” premijai už geriausią moters vaidmenį 2007-ais metais.
Režisierius Olivieris Dahanas buvo profesionalus muzikinių klipų kūrėjas. Tai jaučiasi, nes „Rožinio gyvenimo“ konstrukcija panaši į grandiozinį klipą. Paradoksas, bet tai tapo kūrinio sėkme. Tradicinis pasakojimas apie realią įžymybę filmo – koncerto stiliumi būtų pernelyg formalus, todėl režisierius pasirinko dinamiškesnį biografijos atpasakojimo metodą.
Jis įvairius Edith Piaf gyvenimo epizodus sudėliojo nechronologine tvarka. Filmas prasideda tuo metu, kai 47 –erių metų dainininkė gęsta mirties patale ir jos pasąmonėje prabėga esminiai gyvenimo fragmentai. Iš jų tarsi mozaiką iš sudužusio veidrodžio šukių Olivieris Dahanas dėlioja legendinės prancūzų dainininkės paveikslą. Būtent tokia forma geriausiai tiko pasakojimui apie prieštaringą Edith Piaf asmenybę.
Jos gyvenimas panašus į muzikinę fantaziją, kurioje menas ir realus pasaulis yra neatskiriami, o rožinės svajonės nutraukiamos skausmingomis asmeninėmis tragedijomis. Tokia muzikinė fantazija, norom ar nenorom tapo geruoju režisieriaus atradimu. Joje prabėga gausūs Edith Piaf gyvenimo faktai. Meilė ir praradimai, kova su ligomis, alkoholizmu ir narkotikais.
Stiprų emocinį krūvį filmui suteikė du stiprūs koziriai. Pirmasis – tai pagrindinio vaidmens atlikėja Marion Cotillard, iki šiol pažįstama, kaip graži mergina iš grynai pramoginių filmų (pvz., „Taksi“). „Rožiniame gyvenime“ ši jaunoji artistė pranoko visus lūkesčius.
Ji suvaidino Edith Piaf nuo 19-os iki 47-erių metų, puikiai prisitaikydama prie skirtingų grimų ir įsikūnydama į visai kitokio sudėjimo žmogų. Tikrai nelengva buvo jaunai žaviai merginai natūraliai vaizduoti žemo ūgio, silpną, ligų išvargintą dainininkę, kuri, sulaukusi 47-erių, atrodė žymiai vyresnė ir kėlė užuojautą.
Antroji filmo stiprybė - tai tikros Edith Piaf dainos. Vien dėl garso takelio verta turėti šį filmą. Kai dramatinių scenų metu už kadro suskamba nepakartojamas legendinės dainininkės balsas, žiūrovas pasmerktas vidiniam drebuliui.
Nesinori sutikti, kad filmas skirtas tik vyresnei auditorijai, kuri neabejinga Edith Piaf ir jos kūrybai. „Rožinis gyvenimas“ atskleidžia universalią menininko pasiaukojimo ir destrukcijos temą.
Menui pasišventęs žmogus kasdieniame, buitiniame gyvenime dažniausiai praranda pusiausvyrą, nes nemato skirtumo tarp jo ir kūrybos. Tai veda į savęs aukojimą vardan grožio, kurį kūrėjas dovanoja mums. “Ateina naujos kartos ir nauji mylimi artistai. Jų dramos dažniausiai išlieka tos pačios. Todėl Edith Piaf emocionaliai parodytas gyvenimas primins ne vieną dabartinio roko muzikantą ir ateities jaunimo dievuką” – taip kalbėjo Marin Cotillard spaudos konferencijoje Berlyne filmo premjeros dieną.
„DOMINO“
Antroji šiandien pristatoma moteris – Domino Harvey – gimė su visomis prašmatnaus gyvenimo garantijomis. Ji augo apsupta Holivudo elito, ją lepino, jai garantavo karjerą. Domino tėvas – Lawrencas Harvey – gimė Lietuvoje, Joniškyje. Jis buvo labai įdomaus likimo žmogus, aktoriaus karjerą padaręs britų filmuose (“Romeo ir Džiuljeta“, „Kelias į Kairą“, „Brangioji“), vėliau tapęs tarptautinio kino žvaigžde ir įsitvirtinęs Holivude (“Mandžiūrijos kandidatas“, „Butterfield 8“).
Pasaulio kino istorijoje jis toks pat ryškus tarp JAV lietuvių kaip ir Charlesas Bronsonas, Robertas Zemeckis, Jonas Milius.
Laurencas Harvey ir jo žmonos Margaret Leighton (taip pat aktorės) šlovė ir turtai garantavo dukrai Domino gyvenimą be rūpesčių. Tačiau ši nuo pat vaikystės ėmė maištauti. Domino tebuvo 8 metai, kai mirė jos mylimas tėvas. Motina siekė stabilumo šeimoje, bet nei aukštoji visuomenė, nei įdomios perspektyvos mene nesudomino audringosios Domino.
Lesbietiški polinkiai, narkotikai, į narystę galvų medžiotojų komandoje iškeistas komfortas varė motinai siaubą. Maža to, Domino pamilo savo naujus žemo socialinio sluoksnio bendradarbius. Nenuostabu, kad tokios spalvinga asmenybė traukė ne vieną žmogų bei kūrėją.
Tony Scottas ilgai draugavo su Domino, ir, anot paties režisierius, jos gyvenimas bei nuotykiai įkvėpė jį net ne vienam filmui. Pradėjus filmo „Domino“ kūrimą, pagrindinės herojės prototipė dar buvo gyva ir savo maištaujančiu charakteriu nenustojo šiurpinti puritoniškosios Beverly Hillso bendruomenės. Baigiant filmą, Domino Harvey staiga mirė perdozavusi narkotikų, o į jos duris jau taikėsi tikri FTB agentai, seniai norėję pričiupti galvų medžiotoją Domino Harvey su dideliu metamfetamino kiekiu namuose.
Tokia buvo tikroji Domino, kurią filmo titruose Tony Scottas spėjo mums įamžinti – liesa, šokiruojanti, nepanaši i holivudines pelenes.
Tony Scottas – etatinis veiksmo trilerių meistras. Jo geriausi filmai „Paskutinis Boiskautas“, „Tikra meilė“,“ Valstybės priešas“, „Déjà vu”, „Degantis žmogus“ – nesiekė jokių apdovanojimų, tačiau kiekvienas šių filmų – tai įdomi istorija, papasakota pasitelkus gerus aktorius, naujus filmavimo triukus, ritmą bei tuo metu madingas kinematografines formas.
Tad savo draugei Tony Scottas negalėjo kurti sausos biografinės dramos, kadangi pačią Domino taip pat labiau būtų džiuginęs žaismingas nuotykių filmas su išgalvotomis peripetijomis. Be to, filmas juk negalėjo būti planuotas kaip liūdnas rekviem – juk pradėjus filmavimo darbus, Domino dar buvo gyva.
Nuo realaus gyvenimo Domino bėgo į nuotykių pasaulį. Toks ir yra filmas. Daugybė jame veikiančių personažų prieštaringi: nusikaltėlių medžiotojai (juos vaidina šiame filme atgimęs aktorius Mickey Rourke ir Edgaras Ramirezas) su pačia Domino priešakyje, televizijų šou prodiuseris (akt. Christopheris Walkenas), tikrieji serialo „Beverly Hills 90210“ herojai (akt. Brianas Austinas Greenas ir Ianas Zieringas), FTB agentai, mafijozai, vadovaujami realaus italo boso Anthony Cigliutti.
Šiek tiek ironiškame nuotykių filme parodomas visas beprotiškas pasaulis šiuolaikinio didmiesčio, kuriame audringai gyveno Domino. Todėl visas šis kontrastingas reginys persmelktas geru humoru, o nufilmuotas lyg narkotinės vizijos spalvom. Veiksmo scenas fiksuoja šiandien jau madinga hiperaktyvi kamera, o kadruose dominuoja ryškiai žalia ir geltona spalvos.
Pagrindinį Domino vaidmenį šiame filme suvaidino dar tik kylanti žvaigždė Keira Knightley (ta pati, kuri šiandien kinuose rodomame “Atpirkime” pasirodo aristokratiškoje aplinkoje). O gal Keirai Knightley labiau tinka šaltos, naujos kartos pankės rolė? Filme “Domino” ji rūko, užtaisinėja ginklus ir atrodo tikrai “kietai”.
