Būtent Afganistane vyksta 2007-ųjų San Sebastjano kino festivalio didžiuoju žiuri prizu apdovanoto filmo „Buda sugriuvo iš gėdos“ veiksmas, o pagrindiniais jo aktoriais tapo vietiniai vaikai, iki tol niekada net nebuvę kine. Lygiai taip pat Jurgos viešnagės Afganistane metu, kai buvo filmuojamas vaizdo klipas jos naujausiai dainai „Smėlio žmonės“, jame taip pat filmavosi vietiniai, kameros nematę vaikai.
„Su dideliu malonumu pakvietėme Jurgą į šį seansą, nes kelionė į Afganistaną jai paliko neišblėstančius įspūdžius, o gyvas jos pasakojimas praturtins kino žiūrovus ir padės geriau pajausti patį filmą“, - sakė „Gala“ festivalio direktorius Vaidas Stackevičius.
Filmas „Buda sugriuvo iš gėdos“ yra uždraustas rodyti Irane, o Lietuvos žiūrovams išskirtinius ir vienintelius seansus „Gala“ kino festivalis surengs gruodžio 29, sausio 1 ir 3 dienomis kino centre „Coca-Cola Plaza“. Kartu su šia juosta nuo gruodžio 28 iki sausio 3 dienos festivalyje bus parodyti ir dar šeši nepriklausomų kino studijų filmai iš iš Argentinos, Didžiosios Britanijos, Airijos, Vengrijos, Kinijos, Rusijos.
Devyniolikmetė filmo „Buda sugriuvo iš gėdos“ režisierė Hana Makhmalbaf yra viena jauniausių kino kūrėjų. Milžiniškomis ovacijomis menininkė buvo sutikta per 2007-ųjų San Sebastjano kino festivalio uždarymo ceremoniją, kai rašytojo, scenaristo ir režisieriaus Paulo Austero vadovaujami ekspertai įteikė jai specialųjį žiuri prizą už šią dramą. Mergina nuoširdžiai džiaugėsi, kad tėtis dar ankstyvoje vaikystėje jai padovanojo kino kamerą ir nuo pat mažens mokė kurti filmus.
„Jei kinas ir poezija neegzistuotų, šiuolaikinis pasaulis greitai sugriūtų. Graudu ir liūdna stebėti, kaip pilnametystės nesulaukę vaikai sekdami suaugusiais ima į rankas automatus ir pradeda šaudyti į savo draugus. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad tėtis padovanojo man kino kamerą ir nuo pat mažens mokė kurti kiną“, - atsiimdama prestižinį ir svarbų apdovanojimą teigė jaunoji laureatė.
Filmas „Buda sugriuvo iš gėdos“ yra pirmasis vaidybinis Hanos Makhmalbaf kūrinys, kuris jau yra įvertintas penkiais San Sebastjano, Romos, Monrealio ir Salonikų kino festivalių prizais. Ji pradėjo rašyti scenarijus ir eksperimentuoti vos spėjusi atšvęsti devintąjį gimtadienį, o 1997-ųjų Lokarno kino festivalis parodė mažosios režisierės trumpo metražo dramą „Diena, kai mano teta susirgo“.
Visus pagrindinius vaidmenis jausmingame filme atlieka maži vaikai, kurie niekuomet anksčiau nebuvo kino teatre ir neturėjo jokios aktorinės patirties. Hana Makhmalbaf lankėsi netoli išsprogdintų Budos statulų esančios Bamiano gyvenvietės mokyklose ir atidžiai stebėjo tūkstančius vietinių vaikų.
„Buvo labai sunku, bet patyriau daug džiaugsmo. Jie neturėjo jokio supratimo apie kiną, gyvenvietėje niekuomet nebuvo vietinės televizijos, todėl praėjo nemažai laiko, kol vaikai įprato matyti save televizoriaus ekrane. Dirbdama su mažaisiais aktoriais stengiausi sukurti draugišką atmosferą ir paversti filmavimą žaidimų aikštele“, - prisimena Hana Makhmalbaf.
Režisierė įsitikinusi, kad tikroji dramos prasmė slypi už tų vaikiškų žaidimų.
