Į Europos kino apdovanojimus pretenduoja karaliai

Gruodžio 1-ąją Berlyne jau dvidešimtą kartą bus įteikti Europos kino akademijos apdovanojimai. Šią savaitę Akademija paskelbė nominantų sąrašus. Juos renkant dalyvavo 1800 akademijos narių. Daugiausia nominacijų gavo Lietuvoje jau rodyti britų filmai „Karalienė“ - šešias ir „Paskutinis Škotijos karalius“ - penkias.

Į geriausio Europos filmo apdovanojimą pretenduoja šiemet Kanų „Auksine palmės šakele“ apdovanotas rumunų režisieriaus Christiano Mungiu filmas „4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“ („4 luni, 3 saptamini si 2 zile“), už geriausią scenarijų taip pat šiemet Kanuose apdovanotas turkų kilmės vokiečių režisieriaus Fatih Akino „Iš kitos pusės“ („Auf der Anderen Seite“), „Oskarą“ aktoriui Forestui Whitakeriui jau pelnęs britų režisieriaus Kevino Macdonaldo „Paskutinis Škotijos karalius“ („The Last King of Scotland“), prancūzo Olivier Dahano „Edith Piaf. Rožinis gyvenimas“ („La Mome“), animacinė autobiografinė Prancūzijoje kuriančios iranietės Marjane Satrapi ir Vincent’o Paronnaud juosta „Persepolis“ ir taip pat „Oskarą“ bei kitus svarbius apdovanojimus aktorei Helen Mirren pelniusi Stepheno Frearso „Karalienė“ („The Queen“, D. Britanija).

Geriausiu Europos režisieriumi pretenduoja tapti Fatih Akinas („Iš kitos pusės“), Stevenas Frearsas („Karalienė“), Kevinas Macdonaldas („Paskutinis Škotijos karalius“), Christianas Mungiu („4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“), italas Giuseppe Tornatore, kuris pristatytas už filmą „Nepažįstamoji“ („La Sconosciuta“) ir švedas Roy Anderssen.

Filmas „Tu gyvendamas džiaukis“ („Du levande“), už kurį Anderssonas pristatytas geriausio režisieriaus apdovanojimui, šią savaitę bus rodomas „Scanoramos“ programoje. Į geriausios Europos aktorės vardą pretenduoja: Edith Piaf suvaidinusi prancūzė Marion Cotillard („Edith Piaf. Rožinis gyvenimas“), britų dainininkė ir aktorė Marianne Faithful („Irina Palm“), olandė Carice van Houten („Juodoji knyga“/ „Zwartboek“), rumunė Anamaria Marinca („4 mėnesiai, 3 savaitės ir 2 dienos“), Helen Mirren („Karalienė“) ir rusė Ksenija Rapoport, suvaidinusi emigrantę filme „Nepažįstamoji“.

Geriausio Europos aktoriaus nominacijas gavo: Sassonas Gabai, suvaidinęs Izraelio filme „Orkestro vizitas“ („Bikur hatizmoret“), italas Elio Germano (filmas „Mano brolis yra vienintelis vaikas“/ „Mio fratello e figlio unico“), Jamesas McAvoy („Paskutinis Škotijos karalius“), mėgstamas Emiros Kusturicos aktorius Miki Manojlovicius („Irina Palm“), prancūzas Michelis Piccoli už vaidmenį portugalų patriarcho Manoelio de Oliveiros filme „Visada graži“ („Belle toujours“) ir pagrindinį vaidmenį filme „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“ sukūręs britas Benas Whishaw.

Iki spalio 31 d. savo favoritus internete galėjo rinkti ir žiūrovai. Per iškilmingą ceremoniją bus teikiamas žiūrovų prizas „People’s Choise“.

Tarp vienuolikos pretendentų į šį prizą yra ir Lietuvos žiūrovams matyti „Paskutinis Škotijos karalius“, „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“, „Karalienė“, „Alatristė“, „Repriza“ ir netrukus mūsų ekranuose pasirodysiantys čekų kino klasiko Jiri Menzelio filmas „Aš aptarnavau Anglijos karalių“ bei aktorės Julie Delpy režisuota juosta „Dvi dienos Paryžiuje“.

Geriausio Europos dokumentinio filmo laureatas tradiciškai yra skelbiamas iš anksto. Prieš penkiolika metų tada dar „Feliksu“ vadintas geriausio Europos dokumentinio filmo apdovanojimas buvo paskirtas Audriaus Stonio filmui „Neregių žemė“, 2005 m. tarp nominatų buvo Arūno Matelio filmas „Prieš parskrendant į Žemę“.

Šiemet geriausiu Europos dokumentiniu filmu pripažintas režisieriaus Rithy Panho filmas „ Žarijų neįvyniosi į popierių“ („Le papier ne peut pas envelopper la braise“, Prancūzija). Filmas pasakoja apie Kombodžos prostitučių gyvenimą. Režisierius Rithy Panhas būdamas penkiolikmetis sugebėjo pabėgti iš raudonųjų khmerų mirties lagerio Kombodžoje - tuomeinėje Kampučijoje. Prancūzijoje jis baigė kino režisūros studijas, yra sukūręs ne vieną vaidybinį ir dokumentinį filmą apie savo gimtinę.

Taip pat jau žinomi ir Europos garbės kino apdovanojimų už gyvenimo indėlį laureatai. Gruodžio 1 d. prizai bus įteikti režiseriui Jeanui - Lucui Godard’ui ir operatoriui Michaelui Ballhausui. Jeanas-Lucas Godard’as yra vienas garsiausių Europos kino maištininkų.

Debiutavęs kartu su kitais prancūzų Naujosios bangos kūrėjais, nuo pat savo debiutinio pilno metražo filmo „Iki paskutinio atodūsio“ (1960) jis nuosekliai plečia kino kalbos galimybių ribas. Didžiulę įtaką kino raidai padarę Godard’o filmai „Panieka“ (1963), „Pamišęs Pjero“ (1965), „Alfavilis“ (1965), „Mūsų muzika“ (2004) - tik dalis nuolat diskusijas ir kontroversijas žadinančios gausios režisieriaus, teoretiko, istoriko kūrybos.

Michaelas Ballhausas yra nufilmavęs per 80 filmų. Jis dirbo su garsiausiais vokiečių ir JAV režisieriais Raineriu Werneriu Fassbinderiu („Marijos Braun vedybos“), Martinu Scorsese („Niujorko gaujos“), Francisu Fordu Coppola („Bramo Stokerio Drakula“), Mike’u Nicholsu, Robertu Redfordu, Wolfgangu Petersenu.