Festivalio organizatorė G. Arlickaitė lrt.lt prisipažino, kad ją džiugina, jog „Scanoramai“ pavyko pažadinti žmonių smalsumą.
„Jie nori sužinoti, atrasti, išgirsti naujas pavardes. Mane džiugina, kad lietuviai nori matyti kitonišką kiną, kad mielai dalyvauja susitikimuose ir laukia atvykstančių svečių. „Scanorama“ turi savo žiūrovų ratą“, – įsitikinusi G. Arlickaitė.
Tradicijų ir naujovių dialogas
Visos šių metų „Scanoramos“ programos nuskambės Ingmaro Bergmano ir Edvardo Munko kontekste, jungiant praeitį ir dabartį, provokuojant tradicijų ir naujovių dialogą. Jie – jubiliejinio festivalio ašys, aplink kurias sukasi visa „Scanoramos“ programa.
„Šios figūros susitinka didžiajame meno lauke, ir labai įdomu pasižiūrėti į šį susitikimą“, – sakė G. Arlickaitė.
Organizatorė pabrėžė, kad mąstydami apie Bergmaną ir jo paliktą kino tradiciją natūraliai klausiame, kas yra tradicija ir kas yra naujovė kine.
„Jis buvo ir didysis kino novatorius, ir didysis kino klasikas. Todėl tas tiltas, kurį jis nutiesė savo filmais – tarp dabarties ir praeities, tarp tradicijos ir novacijos – yra šių metų „Scanoramos“ moto“, – sakė ji.
Šiuo požiūriu itin svarbios tradicinės „Scanoramos“ rubrikos, festivalis tęsia nakties renginių tradiciją ir siūlo visą naktį kvatoti žiūrint smagiausius šiauriečių filmus.
Tradicijų ir naujovių motyvą kitoje plotmėje pratęs specialioji programa, skirta norvegų genijui: „Edvardas Munkas ir kinas“. Programoje žiūrovai pamatys garsųjį Oskaro laureato režisieriaus Peterio Vatkinso filmą „Edvardas Munkas“, kurį pats Ingmaras Bergmanas pavadino genialiu kūriniu.
Koks gyvenimas šiandien
Šiais metais ir „Scanoramos“ žiūrovai, ir svečiai turės puikią progą pamatyti artimiausių mūsų kaimynų – latvių ir estų – filmus bei palyginti juos su lietuvių kino režisierių darbais. Specialioji programa „Naujasis Baltijos kinas“ pristatys jaunų režisierių iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos populiariausius filmus, sukurtus per pastaruosius 3–4 metus.
Specialioji pilnametražių dokumentinių filmų programa „Neišgalvotas gyvenimas“ suteiks žiūrovams galimybę pamatyti ryškius skandinavų filmus. Tarp jų – suomių režisierės Pirjo Honkasalo „Trys melancholijos kambariai“, danų režisieriaus Asger Leth „Saulės miesto vaiduokliai“ ir kt.
G. Arlickaitė sako, šie pilnametražiai dokumentiniai filmai yra „apie tai, kaip atrodo gyvenimas šiandien“. Jie jaudina ir siūlo naujai pažvelgti į tai, kas vyksta, atveria žinomų reiškinių dar nežinomus aspektus.
Šiais metais festivalis savo specialiąja programa „Kertant Europą“ provokuoja kultūriškai kirsti visą Europą nuo Šiaurės iki jos Pietų, pažinti, atrasti ir suprasti visos Europos įvairovę bei suvokti save kaip Europos dalį.
„Kertant Europą“ – tai programa filmų apie tai, kas iš tiesų vyksta Europoje šiandien ir dabar. Šios programos filmų siužetai atspindi įvairių Europos šalių kultūrą, mentalitetą ir tradicijas plačiame šiuolaikiniame politinių ir socialinių problemų kontekste. Ši programa yra programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis.
Jaunimas keisis idėjomis
Jubiliejinis festivalis nepamiršta ir vaikų bei paauglių. Vaikų laukia specialusis seansas „Atsivesk mamą ir tėtį“. „Scanorama“ parodys daug filmų, kalbančių apie jaunimą jiems suprantama jaunimo kalba.
Šiais metais „Scanorama“ sulauks didelio būrio įdomių kino žmonių, kurie atvyks į koprodukcijos forumą „Jaunoji kino karta“. Jis skirtas jauniems kino kūrėjams iš visos Europos. Kūrybinės dirbtuvės pakvies keistis idėjomis, ateities planais, aptarinėti bendrų projektų realizavimo galimybes.
Festivalis Vilniuje tęsis lapkričio 8–18 d. Kaune žiūrovai kviečiami apsilankyti lapkričio 15–22 d., o Klaipėdoje lapkričio 19–22 d.
