"Jaučiuosi lyg savo senų filmų tėvas. Padovanoji vaikui gyvybę, jis užauga ir gyvena savo gyvenimą. Retkarčiai susitinki su vaikais ir visuomet būna malonu juos vėl išvysti", - yra sakęs režisierius.
M. Antonioni gimė 1912 metų rugsėjo 12 dieną vidutinės klasės šeimoje, augo Italijos provincijoje. Bolonijos universitete baigęs ekonomikos ir komercijos studijas, jis pradėjo rašyti vietos laikraščiui apie filmus.
1940-aisiais M. Antonioni persikraustė į Romą ir kelis mėnesius bendradarbiavo su “Cinema” – oficialiu fašistų kino žurnalu.
Jis mokėsi režisūros Eksperimentinės kinematografijos centre, netrukus prisidėjo prie vieno filmo scenarijaus rašymo ir sulaukė progos padirbėti režisieriaus asistentu. 1943 metais būsimasis kino grandas pradėjo filmuoti trumpus filmus
1950 metais M. Antonioni pristatė savo savo pirmą pilnametražį filmą “Meilės kronika” (Cronaca di un amore).
Pirmasis palankiai įvertintas režisieriaus filmas buvo “Nuotykis” (L'avventura, 1960 metai), iš karto po jo sekė “Naktis” (La Notte) ir L'eclisse. Šios juostos laikomos trilogija, nors nėra viena kitos tęsinys. Šie filmai panašūs stiliumi, visuose juose nagrinėjamas žmonių susvetimėjimas šiuolaikiniame pasaulyje. Į juos panašus yra ir pirmasis spalvotas M. Antonioni filmas “Raudonoji dykuma” (Il deserto rosso, 1964 metai).
Septintojo dešimtmečio viduryje M. Antonioni pasirašė sutartį su prodiuseriu Carlo Ponti trims filmams anglų kalba. Pirmasis iš jų – 1966 metais pasirodęs Blowup sulaukė didžiulės sėkmės, greičiausiai dėl tam metui neįprastai atvirų seksualinių scenų.
Antrajam filmui Zabriskie Point muziką kūrė tokie atlikėjai kaip “Pink Floyd”, “The Rolling Stones” ir “Grateful Dead”. Trečiasis filmas – “Profesija - reporteris” (Professione: reporter”), kuriame vaidino Jackas Nicholsonas, buvo nominuotas Auksinės palmės šakelės apdovanojimui Kanų kino festivalyje.
1985 metais režisierius patyrė apopleksijos priepuolį, buvo iš dalies paralyžiuotas ir prarado gebėjimą kalbėti. Tai jam nesutrukdė toliau kurti filmus.
1996-aisiais M. Antonioni gavo Oskarą už viso gyvenimo pasiekimus kine. Po kelių mėnesių ši statulėlė buvo pavogta.
Paskutinį filmą Eros režisierius sukūrė 2004 metais, sulaukęs 90 metų.
