Michael Bay savo biografijoje jau yra užsirekomendavęs įspūdingais pasauliniais hitais „Armageddon“, „Pearl Harbor“ (tačiau „The Island“ su Scarlett Johansson ir Ewan McGregor nebuvo toks vykęs kaip pirmieji du bent jau finansiškai). Jo „vizitine kortele“ yra tapę veiksmo filmai su įspūdingais vaizdo efektais, mūšio scenomis, tad nėra nuostabu, jog būtent Michael Bay buvo pasirinktas režisuoti „Transformerius“.
Tačiau mano skeptiško požiūrio tai nepakeitė ir neketinau žiūrėti šio filmo kino teatre. Bet nuomonę pakeičiau iškart, kai, nuėjusi žiūrėti kito filmo, pamačiau „Transformerių“ anonsą, kuris buvo tikrai įspūdingas. Pasirodo, prie šio filmo prikišęs nagus netgi garsusis Steven Spielberg (jis yra „Transformerių“ vykdantysis prodiuseris). Dėl šių priežasčių nutariau mesti šalin susidarytą išankstinę nuomonę ir pažiūrėti, kaip Michael Bay pavyko perkelti kultinį animacinį serialą į didįjį ekraną.
Po filmo iš salės išėjau apimta dvejopos nuotaikos: „Transformeriai“ tikrai įspūdingas filmas, vaizdo efektai tiesiog fantastiški, ypatingai patys robotai - šie sukurti taip gerai, kad nori nenori patiki, jog jie „tikri“, t.y. metaliniai, o ne kompiuterinės grafikos kūriniai.
Perėjimas iš dvimatės erdvės į trimatę jiems toli gražu nepakenkė. Netgi patys didžiausi animacinio serialo fanai negalėtų nieko prikišti filmo kompiuterinės grafikos specialistams. Mūšių scenos irgi puikios, robotų transformavimasis į automobilius/malūnsparnius/naikintuvus įspūdingas ir „realistiškas“ (jeigu taip galima pavadinti...bet tiesiog kitas žodis neateina į galvą), nemažai taip vadinamojo „slow-motion“, t.y. sulėtintų vaizdų veiksmo scenose, ypač kaunantis transformeriams tarpusavyje.
Visa tai ir aktoriaus Shia LaBeouf („Disturbia“, „Constantine“) bei žymiųjų John Voight bei John Turturro vaidyba yra šio filmo pliusai.
Tačiau labiausiai nuvylė pats filmo scenarijus. Pernelyg daug klišėmis tapusių dialogų, veikėjų, siužeto posūkių, praktiškai kiekvienoje scenoje vis numetamas koks nors (vykęs arba nelabai) juokelis.
Iš esmės humoras yra gerai, tačiau vis dėlto tai nėra komedija, tai veiksmo filmas, tad norėjosi mažiau juokelių, nes iš principo šis filmas galėjo būti panašus į Christopher Nolan „Batman Begins“ – puikią komikso ekranizaciją su geru draminiu užtaisu (ne veltui naujasis „Betmenas“ giriamas kaip grąžinęs tikrąją niūriąją atmosferą, būdingą pirmiesiems dviems Tim Burton „Betmenams“).
Tačiau taip nėra, todėl kartais, žiūrint „Transformerius“, apimdavo jausmas, kad šis filmas skirtas daugiau vaikams...
Aktorių vaidyba irgi toli gražu nebuvo tobula. Išskyrus anksčiau minėtuosius senus Holivudo vilkus J. Voight ir J. Turturro bei gana šviežią naujoką Shia LaBeouf (kuris puikiai susidorojo su pagrindiniu vaidmeniu ir jo vienintelio humoristinės scenos filme man niekuo neužkliuvo), visų kitų kurti personažai buvo ganėtinai blankūs, ypač Megan Fox Mikaela, kuri buvo ne daugiau kaip gražus paveikslėlis šalia pagrindinio veikėjo.
Visos scenos su ja buvo tiek jau kartų matytos anksčiau ir tokios „pritemptos“, kad beveik norėjosi paimti distancinio valdymo pultelį ir prasukti tuos epizodus (na, arba bent jau garsą išjungti), deja, kine tai neįmanoma. Nors vienas dalykas patiko: jos veikėja yra nusimananti apie mašinas, tad buvo smagu matyti, kad jos manikiūras nėra kaip ką tik išėjus iš grožio salono, bent čia neprasilenkta su logika (kaip tarkim bandant užvesti mašinos variklį, laidelių galai jau iš karto yra nuskusti...)
Pasigedau ir gilesnio „blogųjų“ transformerių charakterių išvystymo, „geriesiems“ autobotams to buvo skirta tikrai daugiau, o deceptikonai, ypač jų vadas Megatronas buvo parodyti tik kaip bloga nešantys įspūdingi robotai, su kuriais reikia žūtbūtinai kautis ir tiek. Manau, filmuko gerbėjai su manim sutiks dėl to.
Nepaisant visų minusų ir aiškios užuominos į tęsinį (ko ir reikėtų tikėtis pagal visą Holivudo logiką), „Transformeriai“ yra tikrai neblogas fantastinis veiksmo filmas, kurį verta pažiūrėti ne tik legendinio filmuko gerbėjams, bet ir visiems, kam patinka įspūdingi vaizdo efektai. Malonumas akims tikrai garantuotas, ir, išėjęs po „Transformerių“ seanso nesijauti apgautas, kaip kartais būna su panašiais filmais.
