Vienoje brutaliausių scenų mergaitės išrikiuojamos, išrengiamos nuogai, jos kankinamos ir fiziškai, ir psichiškai.
"Tai didelė garbė", - sakė škotų režisierius, atsiimdamas "Auksinį liūtą" už savo antrąjį pilnojo metražo vaidybinį filmą, kuriam teko varžytis su 20-čia kitų juostų.
"Šis filmas ne tik apie Katalikų Bažnyčią ir apie tai, kaip ji Airijoje išnaudoja jaunas moteris. Tai taip pat filmas apie visas religijas, kurios mano tur į teisę engti moteris", - pridūrė P.Mullanas, kuris geriausiai yra žinomas kaip juostos "Mano vardas Džo" (My Name Is Joe) žvaigždė. Režisierius vilkėjo mėlyną kiltą (škotišką sijoną) ir purpurinės spalvos aksominį švarką.
Pasaulinę filmo premjerą seniausio filmų festivalio publika sutiko labai šiltai, tačiau Vatikano laikraštis "L'Osservatore Romano" jį pavadino "pikta ir pagiežinga provokacija", klaidingai vaizduojančia religinius lyderius.
Kito Italijos laikraščio "Il Corriere della Sera" pirmajame puslapyje antraštė skelbė - "Antikatalikiškas filmas laimi Venecijoje". "Katalikų įniršį sukėlė šokiruojantis filmas", - rašo dienraštis "La Repubblica", pateikęs griežtą Italijos katalikų ir dvasininkų reakciją.
Nauja kritikos banga užplūdo žiniasklaidą po sekmadienį vykusios festivalio uždarymo ceremonijos. Kardinolas Ersilio Tonini pareiškė, kad filmas atsiduoda propaganda. "Paklausiau savęs: ar yra bent krislelis tiesos šiame filme?" - retoriškai klausė kardinolas, beje, prisipažinęs, jog šio filmo jis nežiūrėjo.
Kiti asmenys, kaip Valerio Riva, festivalio direktorių valdybos narys, palygino šį filmą su nacių propaganda. Jis sakė protesto ženklan atsistatydinsiąs.
Tuo tarpu filmo autorius P.Mullanas atmetė bet kokią kritiką. "Vyskupams ir visiems įsižeidusiems sakau, kad ne mano filmas yra skandalingas, o tai, kas buvo padaryta toms moterims, tebelaukiančioms Vatikano atsiprašymo", - sakė jis.
Geriausia aktore buvo pripažinta Julianne Moore, filme "Toli iki dangaus" (Far from Heaven) suvaidinusi 6-ojo dešimtmečio amerikietę, pareigingą namų šeimininkę, kurios gyvenimas staiga griūva.
Geriausio aktoriaus apdovanojimas atiteko i talui Stefano Accorsi, filme "Kelionė, kuri vadinasi meilė" (Un Viaggio Chiamato Amore) sukūrusiam poeto Dino Campanos vaidmenį.
Toddo Hayneso "Toli iki dangaus" gavo dar vieną apdovanojimą - už ypatingus laimėjimus, kuris atiteko vyriausiajam operatoriui Edui Lachmanui.
J.Moore, kuri dėl filmo premjeros Šiaurės Amerikoje negalėjo dalyvauti apdovanojimų ceremonijoje, per E.Lachmaną perdavė tokius žodžius: "Tai buvo nuostabi T.Hayneso dovana man. Dėkoju už šį pripažinimą".
Antrasis pagal reikšmę festivalio apdovanojimas - Didysis prizas - atiteko rusų režisieriaus Andrejaus Končalovskio "Kvailių namams" (Dom Durakov) apie psichiatrijos ligoninę Čečėnijoje, kurios pacientai nė nenumano, kad respublikoje vyksta karas.
Pietų Korėjos "Oazė" (Oasis), pasakojanti apie vyrą, kuris įsimyli cerebriniu paralyžiumi sergančią merginą, gavo du apdovanojimus: specialusis apdovanojimas atiteko režisieriui Lee Chang-dongui, o geriausia jauna aktore buvo pripažinta žavingoji Moon So-ri.
Tian Zhuangzhuango filmui kinų kalba "Pavasaris miestelyje" (Xiaocheng Zhi Chun) už novatoriškumą buvo įteiktas "Šv.Morkaus aukso liūtas".
59-ajame Venecijos festivalyje dėl "Aukso liūto" varžėsi 21 vaidybinis filmas, o dėl "Šv.Morkaus aukso liūto" - 19. Pernykštis "Aukso liūto" apdovanojimas, atitekęs Indijos režisierės Miros Nair juostai "Musoninės vestuvės" (Monsoon Wedding), lėmė šio filmo finansinę sėkmę visame pasaulyje.
Dar prieš apdovanojimų ceremoniją daugelis kritikų kalbėjo, kad pagrindinis festivalio laureatas yra šiemetinis jo direktorius Moritzas de Hadelnas, kuris buvo paskirtas vos pusė metų prieš festivalį.
Nors buvo prognozuojama, kad atleidus ankstesnį jo direktorių, kuris buvo įsivėlęs į politinius ginčus, Venecijos filmų festivalis niekada nebeatsigaus, M.de Hadelnas jį išgelbėjo - pasikviesdamas Holivudo žvaigždes ir demonstruodamas pagarbą režisieriams.
Šveicarijos pilietis M.de Hadelnas anksčiau 22 metus rengė Berlyno filmų festivalį.
