Antroji filmo dalis buvo labai laukiama, o pastangos reklaminei kampanijai buvo skirtos milžiniškos. Filmas buvo įgrūstas į Kanų kino festivalio programą, o primiršti herojai piratai tapo sėkminga frančize.
„Numirėlio skrynia“ buvo kaltinama akivaizdžiomis aliuzijomis į trečiąją filmo dalį, bet, toks ir buvo sumanymas – reklaminė kampanija „Pasaulio pakrašty“ kur kas mažesnė, bet trumpas laikotarpis tarp dviejų dalių premjerų ir trečiosios dalies reklama antrojo filmo pabaigoje davė stulbinamą rezultatą – išankstiniuose naktiniuose seansuose net Lietuvoje lūžo kino teatrų salės.
„Pasaulio pakrašty“ pasakoja istoriją apie tai, kaip įvairių kėslų vedami herojai keliauja į mirties pasaulį susigražinti iš ten kapitono Džeko Sparou.
Trečiojoje „Karibų piratų“ dalyje dalyvauja veikėjai iš abiejų pirmųjų dalių bei keletas naujų (Singapūro piratų karalius, Džeko Sparou tėvas). Tų herojų tiek daug, jog pasidaro sunku ir gaudytis. Neįsivaizduoju, kaip filmą mato tie, kuriems „Pasaulio pakrašty“ yra pirmasis žiūrimas „Karibų piratų“ trilogijos filmas.
Daugybė herojų ir daugybė istorijų, kurias reikia papasakoti, todėl „Pasaulio pakrašty“ išsipučia iki 165 minučių trukmės. Pirmuosiuose dviejuose filmo trečdaliuose bandoma dialogais ir nedideliu veiksmu parodyti herjoų tarpusavio santykius. Nors visada gali grožėtis bendra kadro vizualika, bet, atleiskit – per pirmas dvi valandas pasidaro nuobodoka. Juk atėjau žiūrėti piratų nuotykių.
Nuobodybė nuotykiu virsta paskutinę filmo valandą. Galingas mūšis jūroje, kovojančiųjų choreografija ir vestuvių ceremonija mūšio metu – tai jau primena tikrą nuotykį. Dėl to iš salės tikrai išeisite su gera nuotaika.
Herojai nebėra tokie įdomūs kaip pirmą kartą. Žavus piratas Johnny Deppas atrodė neįtikėtinai „Juodojo perlo užkeikime“, bet trečiam filmui jau nebebuvo sugalvota nieko naujo. Trims pagrindiniams herojams dėl herojų gausos „Pasaulio pakrašty“ skiriama mažiau dėmesio.
Orlando Bloomo ir Keiros Knightley kuriami personažai puolė į šalikelę nuo ilgai kurto vieningo portreto. Pažiūrėjus šį filmą nebelieka žiūrovui aišku, kaip tiksliai galima apibūdinti šiuos herojus. K.Knightley nuo vaikiškos kariaujančios princesės pradeda virsti seksualia moterimi, bet „Pasaulio pakrašty“ net pusė nuogos kojos pasirodė vulgaroka.
Trečioje dalyje kaip nė vienoje iš ankstesnių prasimuša brutalumas ir žiūrovui suleidžiama didesnė šlykštumo dozė. Tai dar vienas požymis, jog šiek tiek pradeda trūkti idėjų – siaubas, šlykštumas ir girdėti juokeliai yra pagrindinės priemonės užmaskuoti scenarijaus trūkumus. Bet tai „Karibų piratuose“ pavyksta padaryti meistriškai.
Nepaisant išsakomos kritikos trečiajai juostos daliai, „Karibų piratai“ lieka viena galingiausių pramoginių filmų serija XXI-ajame amžiuje. Priežastis, dėl ko paskutinė dalis atrodo ištęsta ir per ilga – gerų idėjų trūkumas, kuris pasireiškė iš karto sukanti antrąją ir trečiąją filmo dalis.
Per du metus kūrėjų komanda susuko daugiau nei 5 valandų juostą! Jau girdisi spekuliacijos apie galimą ketvirtąją filmo dalį. Asmeniškas palinkėjimas prodiuseriams, režisieriui ir scenaristams – neperskubėkite. Nuotykių filmui idėjų reikia pririnkti daug ir jas gerai subrandinti. Aš, kaip ir 90 procentų žiūrėjusių „Karibų piratų“ trilogiją, laukiu ketvirtosios dalies. „Juodojo perlo užkeikimas“, „Numirėlio skrynia“ ir „Pasaulio pakrašty“ buvo labai stiprūs.
Nedrįstu spėlioti, ar ketvirta dalis bus ar nebus. „Pasaulio pakrašty“ paliko žiūrovus tarsi išsprendusius rebusus, bet kartu ir paliko vietos diskusijoms ir spekuliacijoms. Kitą vertus, kad ir kaip būtų pasibaigusios istorijos, fantastinis nuotykių filmas visada gali pasisukti bet kokiu kampu. Bet juk taip ir reikia – juk čia Karibų piratai!
