Paaugliai vėžliukai nindzės (recenzija)

Jeigu „Paaugliai vėžliukai ninzės“ būtų pasirodę didžiuosiuose ekranuose kokiais 1995-aisiais, kino salės būtų lūžusios. Kiekvienas Lietuvos pilietis, pretenduojantis į modernių paauglių kastą, kiekvieną pirmadienį per nacionalinę televiziją žiūrėdavo vėžliukų nuotykius, o po pamokų bėgdavo į artimiausią kioską, kur pardavinėdavo sudžiuvusią beskonę kramtomąją gumą, kuri vadinosi „Turtles“ ir kurioje būdavo įpakuotas trumpas komiksas apie „Vėžliukus-ninzes“.

CBS televizijos serialas apie mutavusių vėžlių gyvenimą didmiesčio kanalizacijos sistemoje tęsėsi 9 metus – nuo 1987-ųjų iki 1996-ųjų. Lietuvoje pardavinėta kramtomoji guma nieko bendro neturėjo su „Turtles“ frančize.

Animacinio TV serialo viršūnės laikais „Paaugliai vėžliukai ninzės“ pasirodė ir pilnametražiuose filmuose – trys juostos dalys pasirodė atitinkamai 1990, 1991 ir 1993-aisiais metais. Darbinis šių metų „Vėžliukų ninzių“ pastatymas buvo „Paaugliai vėžliukai ninzės 4“, bet kūrėjai nusprendė vengti aliuzijų į prieš 14 metų rodyto filmo tęsinį ir originalus filmo pavadinimas liko moderni santrupa „TMNT“.

Tikėdami, jog „Paaugliai vėžliukai ninzės“ bus patrauklūs ir 21-ojo amžiaus 10-mečiams, filmo platintojai Lietuvoje įgarsino juostą lietuvių kalba. Tai trečiasis filmas šiemet, kuris didžiuosiuose ekranuose sukamas tautine kalba – po „Šarlotės voratinklio“ ir „Artūro ir minimukų“.

Visgi, „ACME Film“ sprendimu dubliavimui pasirinkti „Vėžliukus ninzes“ galima abejoti – pagrindinė šios juostos auditorija – jau skaitantys vaikai, o 3-8 metų sulaukusiems mažiesiems filmas greičiau bus neaktualus ir sunkiai suprantamas. Mažiausiems „TMNT“ bus per baisus, vyresniems – per kvailas, o viduriniųjų, kurie galėtų smagintis yra per siaura juostelė – tai jau filmo problema.

„Paaugliai vėžliukai ninzės“ nėra modernizoutas visiškai naujai atgimęs komiksinis filmas kaip „Betmenas: pradžia“ ar „Supermenas: sugrįžimas“. Naujasis „Turtles“ pastatymas labiau primena chronologišką anų laikų filmų tęsinį. Filmo stilistika, aktualijos ir dialogai – tarsi atkeliavę iš pirmosios praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio dalies.

Suprasdami, jog daugumai šiandien į kino teatrus besirenkančių žiūrovų „Vėžliukų-ninzių“ istorija nėra puikiai žinoma, kūrėjai filmą pradeda išsamiu pasakojimu kas tie vėžliukai, pažintimi su visais herojais ir istorija apie blogio atsiradimą pasaulyje. Po to prasideda veiksmas, jau matytas TV seriale prieš dešimtmetį.

Veiksmas šiek tiek pagreitėjo, bet herojų mąstymas, elgesys ir problemos, kurias jie sprendžia, liko tokios, kokios buvo prieš dešimt metų – atleiskit, bet šiandien tai nebeįdomu.

Lietuviškas „Paauglių vėžliukų ninzių“ dubliažas – taip pat ne geriausias. Matyt taupumo sumetimais šį kartą nebuvo pasirinkti patys garsiausi lietuvių aktoriai. Kitą vertus, konkuruoti žvaigždėmis jau nebėra prasmės, kadangi Vytauto Šapranausko ir Rolando Kazlo kortos jau mestos.

Su teksto adaptacija improvizuota mažai, bet nykus filmo dialogai daugiau pasiekti šioje vietoje turbūt neleido.

„Paaugliai vėžliukai ninzės“ nebuvo labai populiarūs JAV - 53 mln. JAV dolerių pajamos vos didesnės už filmo biudžetą. Manau, jog juostos populiarumas Lietuvoje taip pat nebus stulbinantys – anų dienų „Vėžliukų ninzių“ fanai dabar žiūri kur kas kitokius filmus, o dabartiniams dešimtmečiams „Turtles“ gali atrodyti kaip apkerpėję istoriniai personažai.

Belieka pritarti kritiko iš „Hollywood Reporter“ nuomonei, jog „TMNT“ buvo susuktas tam, kad išlaikytų „Vėžliukų – ninzių“ frančizę gyvą ir atgaivintų žaislų linijos pardavimus, o ne dėl kūrybinio įkvėpimo.