Šiais metais teisėjų komisijai vadovauja „The Queen“ („Karalienė“) režisierius Stephenas Frearsas.
Oficialiai Kanų festivalyje rodomus filmus išrenka du komitetai. Vienas renka užsienio filmus atsižvelgiant į meniškumą, o kitas komitetas išrenka tris Prancūzijos filmus, kurie iškarto patenka į oficialų sąrašą.
Sunki pradžia
Idėja organizuoti kino festivalį prancūzų politikams ir menininkams kilo dar tarpukariu. Kai fašistinis Benito Musolinio režimas Venecijos kino festivalį pradėjo naudoti fašistinės propagandos tikslais, prancūzai sugalvojo rengti alternatyvų festivalį.
Taip gimė idėja surengti „Tarptautinių filmų festivalį“. Menininkų ir verslininkų idėją parėmė politikai, ir buvo nuspręsta festivalį rengti Kanų kurorte. Kino ekspertų komisijai pirmininkauti sutiko kino išradėjas Louisas Lumière`as.
Tačiau festivalis nestartavo. Tam sutrukdė 1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, kai Vokietija užpuolė Lenkiją.
Festivalis buvo surengtas jau pasibaigus karui, 1946 m. rudenį. Nors festivalyje buvo rodomi filmai iš 21 valstybės, ir dalyvių skaičius taip pat buvo nemažas, tuometinė Prancūzijos valdžia jį vertinio labai skeptiškai.
Pirmasis festivalis buvo tikra tragedija iš organizavimo pusės: nebuvo pasirengta priimti tiek daug dalyvių, pagrindinė kino salė negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų ir labai dažnai dingdavo elektra, todėl nebuvo įmanoma rodyti pačių filmų.
Vietinė publika taip pat mažai kreipė dėmesio į atvykusias kino žvaigždes. Eiliniai žiūrovai kino salėje užimdavo vietas, skirtas festivalio dalyviams. Kiti įsigudrino iš to ir pasipelnyti: su vienu pakvietimu į salę įvesdami po kelis žmones.
Po sunkaus festivalio starto jo vargai nesibaigė. 1948 ir 1950 m. dėl lėšų trūkumo festivalis iš vis nebuvo organizuojamas. Tačiau po to visos negandos pamažu ėmė baigtis: festivalis tapo ta vieta, į kurią pradėjo važiuoti pirmo ryškumo žvaigždės, paskui save traukusios ir minias gerbėjų.
Žvaigždžių kalvė
Dalyvavimas pagrindinėje Kanų filmų programoje, Auksinės palmės šakelės ar kitų apdovanojimų laimėjimai daugeliui kino režisierių, aktorių leido pradėti svaiginamas karjeras.
Festivalio istorija – tai kino žvaigždžių istorija: Sofi Loren, Alainas Delonas, Marcello Mastroianni Catherine Deneuve, Frederico Fellini, Emiras Kusturica, Quentinas Tarantinas, broliai Coenai ir daugelis kitų, be kurių vardų Kanų kino festivalio nebūtų galima įsivaizduoti.
Būtent dėl Kanų pasaulinę šlovę įgavo tokie režisieriai kaip Q. Tarantinas ir E. Kusturica, kurie yra dar ir pirmininkavę festivalio vertinimo komisijai.
Festivalis sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio, tad kasmet būriai žvaigždžių nori gauti pakvietimus ir nusifotografuoti ant raudonojo kilimo. Kartais išties tenka sutikti su kritikų teigimu, jog festivalis darosi panašus į žvaigždžių turgų.
Daugelis taip pat siūlo festivalį vertinti ne tik kaip meno, verslo, bet ir kaip politinį renginį. Festivalis dažnai yra kaltinamas eurocentrizmu, nes labai dažnai pagrindinius prizus gauna Europos ir JAV kūrėjai bei aktoriai. Tuo metu kitų žemynų atstovai yra ignoruojami, tačiau paskutiniaisiais metais padėtis pamažu keičiasi.
2004 m. Auksinę palmės šakelę paskyrus Michaelui Moore už filmą „Farenheitas 9/11“, kuriame kritikuojama George`o W. Busho politika dėl Irako: atsižvelgiant į festivalio rimtumą ir garsumą, šis apdovanojimas neabejotinai buvo ir rimtas politinis pareiškimas.
Festivalis vyks iki gegužės 27 d.
