Žmona staugia tikslingai, jaunėlė dukra plonai ir iš principo, visos verčia jį dirbti, niekas nekreipia dėmesio į tai, kad būti santechniku Bobis nenori. Vudis ( akt. Johnas Travolta) turi kontorą ir žmoną – bikinių modelį. Paskui išaiškėja, kad nebėra nei vieno, nei kito. Dadlis ( akt. Williams H. Macy) turi kompiuterį, kuris klauso jo balso ir su entuziazmu niekuo dėtiems piliečiams puola rodyti visas internete egzistuojančias pornografijos grožybes. Grožybės dingsta kartu su kompiuteriu, Dadlis lieka vienišas ir nelaimingas. Gyvenimas draugelius baigia pribaigti, jie nutaria gelbėtis, išsitraukia apdulkėjusias baikerių drapanėles su agresyviais laukinių kiaulių snukiais, prisipučia oro į motociklų padangas ir savo plaučius, atgaivina truputį amžiaus pakenktose smegenyse jaunystės prisiminimus ir triukšmingai išrieda link horizonto.
Ir iš viso to pradeda rutuliotis normali, beveik klasikinė amerikietiška komedija su klasikinėmis žanro klišėmis, su kukliai fiziologiniu humoru, kuris labai sužeis atsitiktinai užklydusių intelektualų estetinius jausmus. Baisu, gerbiamieji, tikrai baisu – laksto padangėmis varnos su paleistais viduriais, vienas herojus saugo gamtą nuo savo gyvybinės veiklos rezultatų ir porą kartų pamosuoja dailiu maišeliu.
Bet šiaip tai mėginama pakikenti iš amerikietiškosios visuomenes fobijų, iš apsimestinio jos padorumo ir noro atrodyti tobulai. Kartais pavyksta, kartais nelabai. Prie klasikinės komedijos prisideda ir klasikinis kelio filmas, siužetas rieda tokiu greičiu kaip ir apsišaukėlių baikerių motociklai, o jo turinys susidėlioja iš kelyje susiklostančių situacijų, kurias išprovokuoja pats veikėjų kvartetas. Prie viso to dar prisideda tokia originali tema – vyrų vidutiniojo amžiaus sindromas. Ir visi žiūrovai, kurie ne intelektualai, turės didelį malonumą stebėti šio sindromo apraiškas.
Ir jis, žinote, reiškiasi ne tik keturių pagrindinių baikerių sielose. Jis tūno visuose vyriškosios giminės personažuose, kurių šitame kine yra labai daug. Kadangi pasaulyje į kiną vaikšto ne tik paaugliai, bet ir solidesnio amžiaus piliečiai, tai galima įtarti, kad ši tema jiems yra artima ir labai aktuali. Jų žmonoms – taipogi.
Vaikučiams paaugliams ji gali būti perspėjimu apie tai, kad tėtušiai nėra tokie nepavojingi kaip atrodo. Taigi, finansinė komedijos sėkmė tėvynėje visai logiška ir paaiškinama. Gal iš užuojautos tiems vargšams baikeriams su visais jų kompleksais filmą sumalti į smulkius miltus visai nesinori. Nes smagu žiūrėti į tai, kaip paprastame ir pakankamai kvailame, kad būtų juokingas siužete linksminasi aktoriai, kažkokiu tai būdu sugebantys nenusiristi į vulgarumą ir atvirą idiotizmą.
Geriausias čia W.H.Macy‘is, kuris tyliai ir stoiškai iškenčia visus likimo smūgius ir kaip muilo operoje gauna deramą atlygį – tyrą meilę su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. J. Travolta pašoka, R Liotta pademonstruoja ne tik tatuiruotes bei debilų vado pasiutimą, bet dar ir žvilgsnį, bylojantį apie vidines katastrofas, o epizode pasirodantis Peteris Fonda ne tik kaip koks „dievas iš mašinos“ išgelbsti siužetą, bet ir primena tai, kas tą siužetą įkvėpė.
Garso takelyje – klasikinis rokas, peizažai puikūs, keliai vingiuoti, baikeriai raumeningi ir buki kaip autobusai, pamokymas tyras kaip krištolas. Ir komedija visai nekenksminga moralei. Ir štampai tokie mieli ir mintinai žinomi. Ir tokią minią vyr. giminės piliečių, masiškai apimtų vidutiniojo amžiaus krizės vargu ar kur dar teks išvysti...
