Ne kartą sulaukusi visuomenės pasipriešinimo dėl planuojamo teatro pastato griovimo, projekto investuotoja bendrovė „M2 Invest” į talką pasikvietė kultūros veikėjus. Žadėdami pratęsti gero kino tradiciją, investuotojai būsimo kino centro partneriais įvardija režisierių Arūną Matelį, šiaurės šalių kino filmų festivalio „Scanorama“ direktorę Gražiną Arlickaitę bei projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ rengėjus.
„M2 Invest” generalinis direktorius Dalius Kaveckas naująjį centrą įsivaizduoja kaip edukacinę vietą, kurioje vyktų festivaliai ir konkursinės programos. Čia be kino salių įsikurtų ir kino mėgėjų klubas, kavinės, restoranai, o po pastatu – požeminiai
garažai. A.Matelis įsitikinęs, kad „Lietuvos“ vietoje gali atsirasti labai įdomi vieta ir žmonių traukos centras, kuriame būtų vietos ir dokumentiniam kinui.
Viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ vykdomoji direktorė Rūta Vanagaitė sakė, kino salės 2009 m. Vilniui tapus Europos kultūros sostine bus labai svarbios. Jose bus galima pasauliui pristatyti ir Lietuvos geriausią dokumentiką, ir supažindinti su tarptautine dokumentika. „Lietuva mirė, tegyvuoja Lietuva“, - džiaugėsi R. Vanagaitė.
Nespės laiku pastatyti?
Tuo tarpu už „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą kovojančio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ atstovai entuziazmu netrykšta. Jie priminė, kad sklypo detaliojo plano tvirtinimas sustabdytas, tebevyksta teisminiai ginčai, į premjerą Gediminą Kirkilą kreiptasi prašant ištirti pastato privatizaciją, o peticiją dėl teatro išsaugojimo yra pasirašę per 7 tūkstančius piliečių.
Jie „Lietuvą“ įsivaizduoja kaip daugiafunkcinį kultūros centrą visuomenės reikmėms.
Kovotojai pasiūlė R. Vanagaitei nerizikuoti ir tartis su naująja sostinės valdžia dėl kino teatro išsaugojimo iki 2009 m., kadangi objektas renginiams tinkamas jau šiandien. Iniciatyvinė grupė perspėja, kad tebevykstant ginčams dėl pastato, iki 2009 m. naujojo kino centro gali būti nespėta pastatyti. „Žinau, kad yra teismai, bet mes žinom ir daug kitų dalykų: žinome, kad gali nebūti tūkstantmečio stadiono, tačiau planuojame ten renginį. Žinome daug dalykų, kurių gali nebūti, tačiau jei neturėčiau tos vizijos ir netikėčiau ja, nesiekčiau įgyvendinimo - apskritai kultūros sostinės nereikėjo pradėti“, - teigė R. Vanagaitė.
Ji įsitikinusi, kad 2 kokybiškos salės miesto centre, kaip ir buvęs „Lietuvos“ kino teatras, taps traukos centru, o jei pastato nebūtų spėta pastatyti, renginiai vyks kitose salėse. „Ar jūs visi tikite, kad jei teismas nuspręstų, jog privatizuota neteisėtai ir grąžintų miestui viską – ar kas ten valdiškų lėšų investuotų? Netikiu“, - kalbėjo ji.
„Už Lietuvą be kabučių“ narys Karolis Klimka apkaltino A. Matelį prisidedant prie paskutinio kino teatro Vilniaus senamiestyje griovimo. A. Matelis kaltinimus atmetė teigdamas, kad minėtus klausimus reikėjo užduoti privatizuojant kino teatrą.
DELFI primena, kad praėjusių metų spalį bendrovė „Rojaus apartamentai” įsigijo „Lietuvos” kino teatro pastatų kompleksą iš „Vilniaus prekybai” priklausančios bendrovės „Regiono investicija”.
Dabar „Rojaus apartamentams” nuosavybės teise priklauso buvusios „Lietuvos” pastatas ir sudaryta žemės nuomos sutartis iki 2093 m. „Rojaus apartamentų” akcininkai – 90 proc. akcijų valdanti bendrovė „Cinema Scotland” ir įmonė „M2 Invest”, turinti 10 proc. akcijų bei atsakinga už projekto plėtrą ir įgyvendinimą.
Į naująjį pastatą planuojama investuoti 25 – 30 milijonų litų, tačiau statyboms trukdo iki šiol nepatvirtintas teritorijos detalusis planas.
