Paskutinis bučinys (Kinas.info recenzija)

Jaunas italų režisierius Gabriele Muccino 2001-aisiais pastatęs filmą „Paskutinis bučinys“ (orig. – „L‘Ultimo bacio“) sulaukė pripažinimo tiek tėvynėje, tiek užsienyje. „Paskutinis bučinys“ pelnė penkis „David di Donatello“ apdovanojimus bei laimėjo publikos apdovanojimą nepriklausomų filmų festivalyje „Sundance“ JAV.

Nenuostabu, jog sėkmingas ir, Holivudui svarbiausia, žiūroviškas filmas sulaukė užjūrio prodiuserių dėmesio ir „Lakeshore Entertainment“ įsigijo pakartotinos scenarijaus ekranizacijos teises. Scenarijų „holivudizavo“ patyręs ir pripažintas scenaristas Paulas Haggis, dirbęs kartu su originalo autoriumi Gabriele Muccino.

„Paskutinio bučinio“ režisieriaus kėdė buvo patikėta labiau aktoriui nei režisieriui Tony Goldwynui, labiau žinomam dėl „Tarzano“ įgarsinimo (1999 m.) ir vaidmenų juostose „Vaiduoklis“ (1990 m.) ir „Paskutinis samurajus“ (2003 m.). Režisuodamas T.Goldwynas debiutavo 1999 m. romantine juosta „Pasivaikščiojimas mėnulyje“ su Diane Lane ir Viggo Mortensenu, „Paskutinis bučinys“ – antrasis jo darbas.

Aktorių sąraše – vidutinio lygio žvaigždės. Kalbėta, jog pirmiausia buvo bandoma į pagrindio vaidmens rolę prisikviesti labai sparčiai populiarėjančią jauną aktorę Rachel McAdams, bet prodiuseriams nepavyko su ja sutarti dėl detalių. Pagrindinis moteriškas vaidmuo atiteko Jacindai Barrett, geriausiai žinomai iš antrojo plano vaidmenų filmuose „Poseidonas“, „Nevykėlių mokykla“, „Bridžita Džouns: Ties proto riba“ ir kitų.

Pagrindinis vyro vaidmuo atiteko TV serialo „daktariūkščiui“ Zachui Braffui. Abu jauni aktoriai savo darbu nesužavi, bet akivaizdžių klaidų taip pat negalima prikišti. Iš antrojo plano labiausiai išsiskiria „etatinė mama“ Blythe Danner – neveltui už savo vaidmenį ji pelnė „Satellite“ apdovanojimų nominaciją.

Filmo siužetas buvo priartintas prie amerikietiško gyvenimo, nors ir filmo originalas labiau buvo panašus į istoriją vykstančią JAV nei Italijoje. Jauna pora Maiklas ir Džena laukiasi kūdikio ir išgyveną negilią santykių krizę, į kurią įstumia jauna vilioklė Kim, drąsiai bandanti užkariauti Maiklo širdį. Sudėtingas meilės trikampis sprendžiasi fone Maiklo vaikystės draugų istorijų, kurie taip pat išgyvena savas santykių dramas.

Filmas „Paskutinis bučinys“ yra toks, kuriame po jo pristatymo iš karto norisi apibendrinimo. Detalės tiesiog praslenka paviršiumi nepalikdamos žiūrovui gilesnio pėdsako: nieko čia nėra labai gerai, kitą vertus, gerai yra tai, jog šiame filme nieko nėra padaryta blogai. Filmas praslenka paviršiumi palikdamas pliusiuką matytų filmų sąraše prie savo pavadinimo. „Paskutinis bučinys“ tinka vasario 14-ajai, bet taip pat tinka sekmadienio popietei arba darbo dienos vakarui. Kas tinka viskam tas netinka niekam – ši taisyklė šį kartą negalioja.