Jo kūrėjai Erikas Gandini, Tarikas Salehas filmavo Gvantanamo įlankoje, Vašingtone, Stokholme, Abu Graibo kalėjime Irake. Filme iškyla sukrečiantis naujo pasaulio vaizdas. Ne vieno tarptautinio festivalio žiūrovų simpatijas pelnęs Annos Bucchetti filmas „Skaičių sapnai“ („Dreaming by numbers“, Olandija) nukelia į senąjį Neapolį, kurio gyventojai sapnuoja skaičius, o paskui sapnus keičia į loterijos bilietus. Slovakės Zuzanos Piussi „Verkiantys angelai“ („Anjeli plaču“) pasakoja apie sunkumus, su kuriais tenka susidurti postkomunistinių šalių homoseksualams.
Vienas labiausiai prestižiniais prizais apdovanotų šių metų filmų – Sergejaus Loznicos „Blokada“ remiasi retais archyviniais kadrais ir atskleidžia šiurpią Leningrado blokados kasdienybę. Garsios Jekaterinburgo dokumentinio kino mokyklos atstovo Andrejaus Titovo filmas „Tranzitas –TSRS–Rusija “ („SSSR–Rossija–Tranzit“, Rusija) rodo tris paprastus žmones, kurie bando suderinti sovietinį mentalitetą ir naujo laiko iššūkius.
Vienas žymiausių pagrindinės programos filmų, pernai „Oskarui“ nominuotas Henry Alexo Rubino ir Dana Alano Shapiro „Gyvenimo žaidimas“ (“Murderball”, JAV) pasakoja apie ypatingus sportininkus – paralyžiuotus, galinčius judėti tik invalidų vežimėliais. Filmas seka jų kelią į olimpinę Atėnų areną. Pasaulyje, apie kurį pasakoja filmas, yra vietos viskam – jėgai, išminčiai, drąsai, kerštui, seksui, kovai.
Tarp Lenkų instituto Vilniuje parengtos specialiosios filmų programos herojų – iš Vilniaus kilusi literatūrologė Maria Janion, kuriai gruodį sueis 80 metų.
Agnieszkos Arnold filme „Janion maištas“ („Bunt Janion“) profesorė, trijų Lenkijos humanitarų kartų mokytoja dalijasi savo apmąstymais apie svarbiausias visuomenės problemas. Dešimtosioms režisieriaus mirties metinėms skirta Marios Zmarz-Koczanowicz juosta „Filmas apie Krzysztofą Kieślowskį“ („Still Alive. Film o Krzysztofie Kieślowskim“). Marcelio Lozinskio filme “Kaip tai daroma“ („Jak to się robi“) rodomas populisto „kūrimo“ procesas, kuriam vadovauja nusprendęs įrodyti, kad iš kiekvieno žmogaus galima nulipdyti politiką, viešųjų ryšių specialistas Piotras Tymochowiczius.
Unikalų metodą pasirinkęs Maciejus J. Drygasas filme „Viena Lenkijos Liaudies Respublikos diena“ („Jeden dzien w PRL“) rodo vieną 1962-ųjų rugsėjo dieną, jos pilkos kasdienybės kadrus už kadro palydi būtent tą dieną rašyti saugumiečių ataskaitų bei skundikų „laiškų“ fragmentai.
VDFF įvyks dviejų lietuviškų filmų premjeros – Algirdo Tarvydo filmas „Prikelti laiką“ pasakoja apie tautos paminklus naujam gyvenimui prikeliančius restauratorius, o Sauliaus Beržinio „Tremties ainiai“ – apie lietuvių tremtinių, 1864 m. prievarta atsidūrusių Rusijos užkampyje – Saratovo srities Čiornaja Padina kaime, palikuonis. Taip pat bus priminti naujausi lietuvių dokumentiniai filmai - Audriaus Stonio filmas “Ūkų ūkai”, Liudvikos Pociūnienės ir Petro Savickio filmas “Pažvelk, tai Vilnius”, Julijos Gruodienės ir Rimanto Gruodžio filmas „Brasbendas“.
Kino naktį bus parodyti tarptautinėje studentų kino stovykloje „Vasaros Media studija 2006“ šią vasarą sukurti filmai. Festivalio retrospektyva šiemet bus skirta Arūnui Mateliui, kurio filmas „Prieš parskrendant į Žemę“ šiemet pristatytas „Oskarui“.
Kartu su prancūzų kultūros centru rengiamą garsaus dokumentininko Nicolas Philibert‘o retrospektyvą sudaro penki šio unikalaus kūrėjo filmai: „Būti ir turėti“ („Etre et avoir“, 2002), „Kurčiųjų šalis“ („Le Pays des sourds“, 1993), „Gyvūnas, gyvūnai“ („Un animal, des animau“, 1996), „Luvro miestas“ („La Ville Louvre“, 1990), „Maži dideli dalykai“ (“La Moindre des choses“, 1997).
Nicolas Philibert‘as vadinamas žmogumi, sugrąžinusiu dokumentinį kiną į kino teatrus, nes geriausiu Europos dokumentiniu filmu pripažintos jo juostos „Būti ir turėti“ sėkmė – filmą vien Prancūzijoje pasižiūrėjo per 2 milijonus žiūrovų – prisidėjo prie to, kad dokumentinės juostos vėl buvo pradėtos rodyti kino teatruose.
Festivalyje svečiuosis lenkų režisierius Maciejus J. Drygasas, jis susitiks su kino ir žurnalistikos studentais. Filmams aptarti bus skirtos atviros diskusijos, rengiamos kartu su interneto dienraščiu www. bernardinai. lt., kaip ir kasmet, žiūrovai rinks populiariausią festivalio filmą. Festivalio, kurį parėmė LR Kultūros ir sporto rėmimo fondas, Vilniaus miesto savivaldybė, Kazickas Family Fondation rengėjai neslepia, kad orientuojasi į protingus, savarankiškai mąstančius ir aštresnių diskusijų Lietuvos žiniasklaidoje pasigendančius žiūrovus, todėl rodo filmus, kalbančius apie universalias problemas ir atskleidžiančius unikalius likimus, skirtingus mentalitetus, kartu pateikiančius ir skirtingus jų autorių požiūrius į dokumentinį kiną bei jo pasakojimo būdus. “Senamiečio kino klubas” M. Žilinsko galerijojoje (Kaune) parodys VDFF programos filmus “Gitmo”, “Skaičių sapnai”, “Blokada” (gruodžio 2, 3 d.)„Filmas apie Krzysztofą Kieślowskį“, “Kaip tai daroma” (gruodžio 9,10 d.)
