Siužetas truputį adaptuotas vaikams, bet šiaip tai filmas skirtas visiems visokių formulių fanatams. Tiems, kurie nesidrovės nueiti į animacinį filmą.
Jeigu jau visai baisu, tai užsimaskuoti galima draugų ir kaimynų vaikeliais, kurie bus baisiai dėkingi.
Tame siužete rasite visko – lenktynių, nuotykių, meilės istoriją, juokingų nuotykių ir beveik dramatiškų įvykių. Taipogi lyrikos, fantastinių peizažų, pasiutiško greičio. Visi personažai baisiai individualūs, turi ryškiai išreikštus charakterius ir yra tikros asmenybės. Kai kurios su biografijomis, kai kurios dar be jų. Tiesą sakant, be gyvenimo istorijos yra tik vienas tipas – Žaibas Makvynas, raudonas ir blizgantis lenktynininkas, kuriam nereikia žibintų, nes jo gyvenimo kelias visą laiką yra ryškiai apšviestas ir sukasi ratu.
Nereikia Žaibui ir klaksono, nes juo priešininkų neišgąsdinsi, nereikia ir draugų, nes kiekvienas lenktynių trasoje yra vienas. Jis turi tikslą. Ir daugiau nieko. Bet vieną kartą likimas nubloškė jį į tokią gūdžią provinciją, miesteliuką, pro kurį visi pralekia nesustodami ir neįtardami apie jo egzistavimą. Ten yra padangų parduotuvė, kurioje niekas neperka padangų, yra degalinė su naminiu benzinu, kuris niekam nereikalingas, yra aprūdijęs šerifas, kuris pirmiausiai šaudo, o paskui pasidomi į ką šaudo.
Ir dar yra krūva personažų, kurių vieta šiaip jau turėtų būti autolaužyne. Raudona gaisrinė, tokia jausminga ir drovi, laisto gėlytes. Korozijos apgraužtas Brolis su atviru motoru, kurio kapotą pametė prieš porą dešimtmečių ir bebro dantimis šypsenoje. Baisiai mįslingas Dokas, aiškiai matęs geresnius laikus. Pragariškas smalos virimo agregatas, pora šimtamečių senučių ir motorinė karieta ant pjedestalo.
Technikos stebuklas Žaibas nutaria, kad čia jis tikrai išprotės, nes tos visos iškasenos dar prisimena vergijos laikus.
Ir po kurio laiko darosi aišku, kad rež. Johnas Lasseteris po tiesiog idealia kompiuterine animacija paslėpė idealų romantinės komedijos žanrą.
Istoriją apie buką lenktynių kaubojų, kuris iš vietos, kurioje niekada neturėjo būti parsinešė patyrimą, kurio šiaip jau niekada nebūtų įgijęs. Moraliukas žiūrovams išmintingas ir aktualus – nereikia gyventi dėl tikslo, reikia tiesiog gyventi. Sumažinti greitį, kad tas gyvenimas nepralėktų lyg bespalvė juosta pro šalį.
Beje, kukurūzus seanso metu žiaumoti nepatartina, galima turėti nemalonumų dėl asfiksijos. Pavojingiausia vieta yra naktinis traktorių gąsdinimas. Automobilių žinovams – dešimtys klasikinių mašinų modelių, iš kurių velniškai išradingai pasišaipė kompiuteriniai animatoriai.
Įdomus, talentingas ir baisiai šiltas filmas. Studija PIXAR puikiai pažymėjo savo dvidešimties metų jubiliejų. Pažiūrėkite. Ir nemanykite, kad animacija tik vaikams. Ji skirta visiems, kurie kažkada buvo vaikai.
