Štai amerikietė Christine Ricci, kadaise, dar būdama vaikas, žavėjusi juodojoje komedijoje "Adamsų šeimynėlė", užaugo tikra jauna amerikietė ir šiek tiek prarado to vaikystės savitumo. Atidarydama JAV paviljoną Kanuose, ji, žinoma, pritraukė gerbėjų (ir amerikiečių turistų) minias, nors, nepaisant sportinės aprangos, buvo kažkokia suglaistyta, primenanti sintetines gražuoles.
Kol kas dar neoficialiai su savo drauge prancūzų aktore Vanessa Paradis čia vaikštinėja ir maištininkas juodais akiniais, kurio jau niekaip nepavadinsi banaliu, - Johnny Deppas. Galbūt kokioje nors programoje bus ir jo naujų filmų.
Žymusis vokiečių režisierius ("Dangus virš Berlyno") Wimas Wendersas leido į save pažvelgti iš arčiau, negu tai galima padaryti spaudos konferencijose. Nors reglamentas to ir nenumato, menininkas atėjo į mažytę Andre Bazino salytę kaip paprastas mirtingasis - pasižiūrėti žurnalistų reakcijos į tarptautinį novelių filmą "Dešimčia minučių vėliau", kurio vieną novelę pastatė ir jis pats.
Po visame pasaulyje, išskyrus Lietuvą, išgarsėjusio meksikiečių filmo "Meilė kalė", atrodo, į pasaulio ekranus sugrįžta novelių kino mada. Čia jau buvo net keli tokie filmai.
Brazilų "Dievo miesto" skirsniai įtaigiai prabilo apie Rio de Žaneiro geto papročius, bet šiurpino žiaurumu. Irano metro Abbaso Kiarostami "10" rodė įvairias moterų emocines būsenas, žavėjo bendra kultūra, bet šiek tiek nuvylė pasitaikančia monotonija.
Labai nelygi buvo ir minėtoji juosta "Dešimčia minučių vėliau", kurią pasirašė šiandien turbūt patys reikšmingiausi pasaulio vidurinės kartos režisieriai: suomis Aki Kaurismäki, ispanas Victoras Erice, ką tik Vilniuje lankęsis vokietis Werneris Herzogas, jo tautietis W.Wendersas, amerikiečiai Jimas Jarmuschas ir Spike'as Lee (bene silpniausia pseudopolitinė novelė), taip pat kinas Chen Kaige, kurio baigiamasis pasakojimas apie buvusią šventyklą, kurią šiandien mato tik išrinktieji, tikrai sužavėjo visus.
Jau pasirodė ir pirmasis žiauriai nušvilptas konkursinis filmas. Tai prancūzų režisieriaus Olivier Assayaso "Demonų mylėtojas", nors teisingiau būtų neversti, palikti "Demonlover", nes tai - interneto svetainės pavadinimas, o dviejų kompiuterinių žaidimų firmų konkurencinė kova ekrane pamažu, bet nelabai įdomiai ar įtikinamai virsta ta pačia virtualia realybe.