Prognozuojama, jog šiemet Lietuvos kino rinka augs dvigubai

Kino platintojų asociacijos duomenimis, per septynis pirmuosius 2006-ųjų metų mėnesius Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,189 mln. žiūrovų – tai yra 81 proc. daugiau nei per analogišką laikotarpį 2005-aisiais. Iš viso bendros kino rinkos pajamos šių metų sausio-liepos mėnesiais sudarė 12,37 mln. litų – 70,1 proc. daugiau negu pernai analogišku laikotarpiu. Žiūrovų augimas šiais metais yra kur kas didesnis nei bendras pajamų augimas, kadangi per paskutinius metus vidutinio kino bilieto kaina sumažėjo beveik 1 litu.

Portalas Kinas.info prognozuoja, jog 2006-aisiais kino rinkos pajamų augimas gali siekti net 100 procentų. Praėjusiais metais Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,22 mln. lankytojų, kurie sunešė į kasas 13 mln litų.

Pasak svetainės vyriausio redaktoriaus Simono Bartkaus, tokį didelį augimą leidžia prognozuoti nuolat augantis žiūrovų skaičius – parduotų kino bilietų skaičius auga kiekvieną mėnesį.

„Pagrindinė priežastis, dėl kurios kino rinka auga yra gerėjanti gyventojų finansinė padėtis ir vis auganti lėšų dalis, kurias šeimos gali skirti kokybiškoms pramogoms. Vis dėl to, negalima tokio ženklaus augimo tapatinti tik su šalies ekonominės būklės gerėjimu: daugėja kino salių, komerciniai kino teatrai įgyja daugiau patirties ir randa tinkamą kainodarą bei imasi marketingo veiksmų, kurie atneša maksimalią naudą pritraukiant žiūrovus,“ - sako S.Bartkus.

Nors nuo pat Nepriklausomybės atgavimo įvairiuose miestuose vis girdima apie uždaromus kino teatrus, bet 2005-ųjų pabaigoje Kaune, o 2006-ųjų pradžioje Klaipėdoje buvo atidaryta po daugiasalį kino centrą.

Pasak „Kinas.info“ kino rinkos analitikų, tokia padėtis yra dėsninga: visame pasaulyje vienaekranius kino teatrus keičia komerciniai „multipleksai“, įsikūrę miegamuosiuose rajonuose arba šalia didžiulių prekybos centrų. Užsienyje išlieka tik gilias tradicijas turintys arba dotuojami vieną ekraną turintys kino teatrai.

Kauno mieste statomame „Akropolio“ prekybos centre kino žiūrovams duris atverti turėtų dar vienas daug salių turintis kino centras. Be to, kino teatrų plėtra planuojama ir mažesniuose Lietuvos miestuose.

Nemažiau svarbu ir tai, jog komerciniai kino teatrai, įgydami daugiau patirties Lietuvos rinkoje, pamažu suranda tinkamiausią kainodarą. Nuo 2000-ųjų iki 2005-ųjų kino žiūrovų beveik kasmet tolygiai mažėjo, o vidutinė bilieto kaina kiekvienais metais augo. 2000-aisiais vidutiniškai kino bilietas kainavo 7,9 lito, o 2004-aisiais jau 10,8 lito. Piką vidutiniškai už bilietą išleidžiama suma pasiekė 2005-ųjų pavasarį, kuomet žiūrovams už bilietą teko mokėti beveik po 12 litų.

Nuo tada bilieto kaina pamažu mažėja ir per pirmąjį šių metų pusmetį kino teatrų lankytojai vidutiniškai moka po 10 litų 40 centų.

„Nors kino rinkoje nėra didelės konkurencijos, kino teatrai kiekviename mieste kovoja dėl žiūrovo dėmesio su kitais pramogų būdais, piratine kino produkcija, per televiziją rodomais ar išsinuomojamais videofilmais. Pavyzdžiui, prieš trejetą metų maksimali bilieto kaina į eilinį kino seansą sostinės kino centruose siekė net 20 litų, dabar ji sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu,“ - teigia Simonas Bartkus.

„Kinas.info“ prognozuoja, kad kino rinkos plėtra turėtų sulėtėti, bet 2007-aisiais augimas turėtų siekti apie 40 procentų.