Pirmasis filmas atspindi Pilėnų gynėjų tragediją, antrasis, sukurtas pagal Juozo Marcinkevičiaus scenarijų, -kunigaikščių pusbrolių Jogailos ir Vytauto santykių raidą.
Istorinio filmo konkursui savo projektus teikė įvairių kartų lietuvių kino režisieriai: Algimantas Puipa, Jonas Vaitkus, Kristijonas Vildžiūnas, Vytautas V.Lansbergis ir kiti. Filmų autoriai galėjo pasirinkti jiems svarbų Lietuvos istorinį laikotarpį ir laisvai jį traktuoti.
Anot vieno iš projektų vertinimo komisijos nario, kino kritiko Skirmanto Valiulio, svarbiausias kriterijus buvo tai, jog filmas turėjo atspindėti senosios ar naujosios Lietuvos istorijos temą bei privalėjo turėti naują koncepciją, kadangi, kino kritiko manymu, vien tik istorijos iliustravimas nėra įdomu.
"Š. Barto filmo "Margiris" scenarijus yra labai šiuolaikiškas. Atvaizduojama ne tik Pilėnų gynyba, bet ir šiuolaikinio pasaulio garbės gynimas. Pilėnų istoriją filme bandyta perkelti į šiuos laikus. Daugelio Š. Barto filmų koncepcija yra panaši - pasauliui nėra gerai", - BNS sakė S. Valiulis.
R.Banionio filme "Broliai veikė Europą" pagrindinis akcentas - 1410 metais vykęs Žalgirio mūšis.
"R.Banionio filmas apie kunigaikščių pusbrolių Jogailos ir Vytauto santykių raidą, kurių centre yra Žalgirio mūšis, išsiskyria tuo, jog autorius Žalgirio mūšiui atkurti nesiūlo 40 tūkst. statistų, bet pateikia dviejų brolių motyvą, kur kunigaikštis Jogaila taip pat nėra piktadarys. Abu veikėjus, vieną, likusį Lietuvoje, kitą, perbėgusį į Lenkiją, bandoma pristatyti kaip pilnakraujas sudėtingas figūras", - kalbėjo kino kritikas.
Projektus vertino šešių narių komisija: filosofas Nerijus Mileris, kino kritikas Skirmantas Valiulis, aktorius Algirdas Latėnas, istorikė Rūta Šermukšnytė, režisieriai Valdas Navasaitis ir Valdas Jakniūnas.
Pagal konkurso nuostatus, Kultūros ministerija projektams žada skirti po 50 tūskt. litų aktorių paieškoms bei scenarijų užbaigimui. Š. Bartui ir R. Banioniui galutinai užbaigus filmų projektus, Kultūros ministerijos sudaryta komisija spręs, kuriam filmui bus lemta išvysti dienos šviesą.
S.Valiulio nuomone, filmo scenarijaus, kuris be ilgų diskusijų gautų komisijos pripažinimą, nebuvo. "Teko balsuoti už tuos filmus, kuriuos dar galima išplėtoti. Filmo scenarijaus, kuriam tik klok pinigus ant stalo ir kurk - nebuvo", - BNS sakė S. Valiulis.
BNS žiniomis, Š. Barto filmo pastatymui prireiktų 2, 5 mln litų, R. Banionio filmui - per 8 mln. litų.
Lietuvos tūkstanmečiui skirto istorinio filmo gamybos procesas bus tęstinis ir užtruks dvejus metus, o jo premjera numatoma 2009 m.