Jaudinanti istorija, verta filmo: jaunystėje išsiskyrė dėl neįtikėtinos priežasties, vienas kitą pora vėl atrado tik po kelių dešimtmečių

1963-iaisiais susituokti norėjusi pora, kurią išskyrė merginos tėvai, galiausiai vienas kitam prisiekė amžiną meilę po 60 metų, bebaigdami aštuntą dešimtį.

79-erių metų amžiaus Lenas Allbrightonas ir 78-erių metų amžiaus Jeanette Steer susižadėjo dar septintajame dešimtmetyje. Juodu susipažino Vaito saloje, atlikdami slaugytojų praktiką, bei planavo išvykti į Australiją ir ten pradėti bendrą gyvenimą, skelbia dailymail.co.uk.

Tačiau tada J. Steer buvo vos 18-os, todėl turėjo gauti tėvų leidimą. Tais laikais Jungtinėje Karalystėje (JK) santuokinis amžius buvo 21-eri metai.

Kai tėvai nepritarė jaunuolių planams, L. Allbrightonas nusprendė įgyvendinti savo seną svajonę persikelti į Australiją, nes niekada nesijautė laimingas tėvynėje.

Visgi po 60 metų įsimylėjėliai vėl surado vienas kitą, susituokė ir tvirtina, kad vedybinis gyvenimas Stiveneidže yra „fantastiškas“.

J. Steer tėvai ne tik neleido savo dukrai ištekėti už L. Allbrightono, bet ir uždraudė vykti į Australiją, taigi, ten persikėlęs vaikinas svetimoje šalyje buvo vienui vienas, o paskui gavo nuoširdų J. Steer laišką, kuriame ji pranešė apie nutrauktas sužadėtuves.

Galiausiai jųdviejų ryšys nutrūko ir jie nusprendė sukurti šeimas su kitais žmonėmis. Australijoje L. Allbrightonas vedė ir žemės sklype, kurį įsigijo, kai planavo vesti J. Steer, pasistatė namą. Bėgant metams, jis tapo trijų vaikų tėvu.

Tuo tarpu J. Steer pasiliko Vaito saloje, kur užaugo, ištekėjo už laivyno karininko, su kuriuo susilaukė dviejų vaikų, ir sėkmingai dirbo slaugytoja.

2015 m. L. Allbrightonas išsiskyrė ir nusprendė pasidomėti, ar J. Steer tebegyva ir ar jį tebeprisimena. Tada jam buvo 71-eri, po skyrybų jis gyveno Stiveneidže ir vieną dieną nuvyko į Vaito salą ieškoti buvusios mylimosios. Prieš tai pasirausęs Niuporto bibliotekoje, jis rado J. Steer adresą rinkėjų registre.

„Buvau išsigandęs, nes nežinojau, kokios reakcijos tikėtis, nežinojau, ar apskritai ją pamatysiu, bet nusprendžiau surizikuoti. Rasti jos gyvenamąją vietą buvo nelengva, bet man pavyko, – prisiminė L.

Allbrightonas. – Vyliausi, kad jai viskas gerai, daugiau nieko nesitikėjau. Mane labai nustebino ir nudžiugino vizito rezultatas!“

Jis stovėjo prie jos sodo tvoros ir žiūrėjo į namą, kai, pastebėjusi nelauktą svečią, į lauką išėjo moteris. J. Steer nepažino barzdoto L. Allbrightono, nes, būdamas 19-os, jis visada švariai nusiskusdavo, tačiau apstulbo, kai vyras prisistatė.

„Vos nenumiriau, kai supratau, kas stovi prie mano sodo tvoros, – prisipažino ji. – Apsidžiaugiau, kad jis mane susirado, dažnai apie jį galvodavau.“

Tiesa, susitikimas nebuvo itin vaisingas: J. Steer nurodė L. Allbrightonui pasišalinti, o savo vyrui pasakė, kad jis buvo nepažįstamas žmogus, teiravęsis kelio. Praėjus dvejiems metams J. Steer sutuoktinis mirė nuo vėžio.

Po jo mirties moteris rado L. Allbrightono anksčiau siųstą kalėdinį atviruką, ant kurio buvo užrašytas jo adresas. Jųdviejų romanas vėl įsiliepsnojo, ir L. Allbrightonas pakvietė ją gyventi kartu. Praėjusiais metais jis vėl pasipiršo, ir tą kartą jųdviejų santuokai niekas neprieštaravo.

Pora susituokė vasario 11 d. Nedidelėje ceremonijoje dalyvavo J. Steer ir L. Allbrightono vaikai, anūkai ir vaikaičiai.

„Vedybinis gyvenimas yra fantastiškas, geriau ir būti negali, – pareiškė J. Steer. – Smagu šalia turėti žmogų, kuris tave gerbia. Kartu su Lenu mėgstu daryti absoliučiai viską.“

„Mes vėl įsimylėjome. Vienas kitam skaitėme eiles ir sumainėme žiedus. Skaitydamas savo eiles susigraudinau. Mane užvaldė begalinė meilė jai“, – prisipažino L. Allbrightonas.