“Kas gi tau, vaikine, atsitiko?” – tokiais švelniais žodžiais prabilo 73 – iojo San Remo dainų festivalio vedantysis Amadeus. Jis buvo išsigandęs ir sutrikęs, bet vis dėlto tėviškai apkabino dvidešimtmetį. Prisipažinsiu: pirmą akimirką suabejojau, ar šis vaikino šėlsmas scenoje nesugriaus visiems laikams Amadeus karjeros. Vedantysis, kurio honororas – trečdalis milijono eurų turėjo sustabdyti scenos banditą? Ar ne?

Sakysite, tai – Italija, ten viskas galima. Arba Blanco – išprotėjęs artistas, juk pats save vadina „pazzo“ (it. - beprotis), o bepročių juk nebaudžia. Bet ar tikrai jis beprotis ir ar Italijoje viskas galima?

Ne, Italijoje galima ne viskas. Sceninio terorizmo aktą jau linksniuoja prokuratūra, ir nežinia, kuo viskas baigsis. Festivalis yra smarkiai cenzūruojamas, tai buvo aišku dar jam neprasidėjus.

Kiekvieną dainos žodį, kiekvieno svečio pasisakymą vertina speciali komisija. Įskaitant laukiamiausio šių metų San Remo personažo – Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbą.
Tai kas gi nutiko italų dainininkui? Juk visi žinome, kad Blanco yra toks pats geras mamos vaikas, kaip mūsų Justinas Jarutis arba Donatas Montvydas. Pernai, kai šis angeliško grožio provincijos vaikinas laimėjo San Remo festivalį, ir mane pakerėjo savo unikaliais baltų lyg angelo kostiumų ažūrais, „Delfi“ portalui išnarsčiau visą jo gyvenimo istoriją. Dainoje apie mirusį brolį Blanco nepabijojo atverti savo šeimos tragediją. Italai žino, kad koncertų metu jis taip įsiaistrina, jog pradeda laužyti kėdes. Bet jam atleidžia. Ar atleis prokuratūra – pamatysime vėliau.

Blanco

Tikroji San Remo žvaigždė yra festivalio vedantysis Amadeus. Jeigu mes Lietuvoje turėtume tokį scenos administravimo genijų, jis, manau, sugebėtų Eurovizijai atrasti tinkamą kandidatūrą. Amadeus – ypatingas Italijos sceninės komunikacijos talentas, geras psichologas ir puikus režisierius viską sudėlioja taip, jog San Remo scena tampa startu talentingiausiems Italijos „cantanti“ – dainininkams.

Ne visi suprato, kas San Remo scenoje atsitiko vokalistui Blanco. Bet kuriuo atveju, tai buvo žinia pasauliui, Amadeus talento dėka ištransliuota daugiau kaip 10 milijonų žiūrovų. Tiek tą vakarą buvo festivalio žiūrovų. Dvigubai daugiau, nei Turine įvykusio Eurovizijos festivalio finaliniame koncerte.
Kai jaunas atlikėjas scenoje išreiškia savo beprotybę lengva smerkti. Techninės kliūtys? Juk TV žiūrovai matė, kaip vokalistas rodė pirštu į ausines. Bet rožės pabiro ne todėl.

Italija dar nepamiršo tarptautiniu skandalu tapusios istorijos, kurią „Isola delle Rose“ pavadinimu galime atrasti „Netfllix“ . Filmas pasakoja apie inžinieriaus Giorgio Rosa idėją – meilės sala, plūduriuojanti ant medinių pastolių jūros vidury atrodo lyg sapnas. Bet šiam projektui buvo lemta išgyventi vos 55 dienas. Neteisėta platforma su jaunimo barais ir diskotekomis išlėkė į orą paliepus ne tik Italijos valstybei, bet ir Europos parlamentui. Visai kaip Blanco sunaikintos San Remo rožės.

Būtent Amadeus ištraukė į dienos šviesą šiandien šlovinamą pasaulio grupę „Maneskin“. Jie vėl pasirodė San Remo scenoje, įspraudę vos ketvirčio valandos pasirodymą tarp savo turne koncertų. „Maneskin“ – viso šių dienų jaunimo vėliavą nešanti sunkaus roko grupė. Kilusi iš paprastų Romos šeimų prieš du metus sužibėjusi gėlių mieste, kai festivalis jau buvo pradėjęs publikai kelti žiovulį.

Kai translyčių identitetą ant scenos apnuoginę „Maneskin“ suriaumojo savo pirmuosius roko akordus, prie saldžių dainelių apie meilę įpratusi publika, jau septynis dešimtmečius ramiai įsitvirtinusi pirmose „Ariston“ eilėse, apstulbo. Štai dabar prasidės kova tarp senjorų ir jaunų, – išsigandau ir aš.

Bet San Remo festivalio reglamentas numatė keistą užduotį – jaunimas privalo išmokti senas, publikos dievinamas veteranų dainas. Kaip tik dėl šios priežasties įdomiausia festivalio dalis – duetai tarp jaunimo ir praėjusių dešimtmečių žvaigždžių. Jei ne šis fenomenas, argi prieš du metus, kai ant scenos užlipo korsetais ir kablais pasipuošę „Maneskin“, būčiau susidomėjusi roko muzika? Išgirdusi legendinės Gianna Nannini dainą „Amarti mi affatica“ (liet. „Mylėti tave man taip sunku“) atliekamą Damiano Davido interpretaciją, ėmiau dievinti „Maneskin“.

Amadeus įžvalgumo dėka „Maneskin“ grupė kentėjusi patyčias vaikystėje atsikratė savo baimių būtent scenoje. Daina „Zitti e buoni“ (liet. – tylėkit ir klausykit) tekstą, kaip identiteto išvadavimo iš tradicinių gniaužtų himną šiandien mintinai moka visų tautų jaunimas.

Kai pernai koncerto metu Milane vienos gerbėjos ranka atsidūrė ant gražuolio Blanco kelnių klyno, vėl rašiau Lietuvai. Skandalas išjudino visą Europą. Italijos prokuratūra kone provokavo kelti bylą. Redakcija paprašė pakalbinti ir lietuvių atlikėjus. Bandžiau sužinoti, kaip mūsų scenos garsenybės reaguotų, jeigu jiems atsitiktų toks įvykis. Bet nė vienas neišdrįso komentuoti. Kai kurie mane pasmerkė už „nešvankų“ klausimą. Tą, kuris rūpėjo visai Italijai.

Todėl šiandien, žvelgdama į San Remo festivalio sceną, galiu įtarti, kad mums vėl bus sunku Eurovizijoje. Nes mes bijome. Mūsų atlikėjai slepia savo identitetą, savo baimes ir savo pyktį. Argi svarbu, kokia kalba „Maneskin“ dainuoja, jų tekstai – ir angliški, ir itališki. Bet publika intuityviai jaučia tiesą, išreiškiančią artisto požiūrį į laiką, į meilę, į socialines problemas.

O paskui nutiko štai kas: San Remo festivalių veteranas Gianni Morandi paėmė į rankas šluotą ir atėjo šluoti sceną. Italijos stiprioji vieta yra ironija! G. Morandis kartu su kitomis legendomis – aštuoniasdešimtmečiais Albano, Massimo Ranieri, Peppino di Capri gausybę muzikos apdovanojimų pelniusiais „cantanti“ galėtų išrėžti verdiktą: „Štai koks tas mūsų“ jaunimas. Bet smokingu pasipuošęs dainininkas Italijai siunčia paties Dievo įsakymą: atsukite kitą skruostą, tik nuolankumas atves į tiesą ir meilę tarp abiejų kartų.

San Remo festivalyje būtų nuobodu, jeigu ant scenos matytume tik precizišką rožių dekorą. Nors muzikos gerbėjai žino, kad San Remas – gėlių miestas. O pats festivalis nuo pirmosios laidos 1951 metais, kai dar nebuvo gimusi „Eurovizija“, yra skirtas dainoms apie meilę, romantišką būseną. Dainų apie meilę San Remo festivalio archyve jau beveik tūkstantis.

Tačiau kiekviena karta myli savaip. Nebūtinai meilę turi išreikšti saldūs sentimentai. Jauni konkurso atlikėjai Moda‘, Mara, Sattei, Mr Rain, Elodie dainuoja apie depresiją išsiskyrus, šantažą tarp vyro ir moters, prostitutės likimą, moters, pasiaukojusios vyrams skausmą, liūdesį ir pralaimėjimą, erotinius sapnus.

Nemažiau nei dainos festivalio žiūrovai laukia svečių „discorso“ (it - pokalbio). Tai – po rafinuota skraiste paslėpta politika. Ilgas preciziškas dialogas, dar viena Italijos stiprioji vieta.

Legendinio aktoriaus Roberto Benigni tarsi vienu šūviu iššautas „discorso“ žvelgiant į akis pirmąkart „Ariston“ ložėje festivalį stebinčiam Italijos prezidentui Sergio Mattarella – tik iš pirmo žvilgsnio juokingas, kaip ir tie antifasištiniai juokeliai Oskarą laimėjusiame filme „Gyvenimas yra gražus“.

Būtų keista, jei Italijos konstitucijos postulatų garbinimas ir komplimentai kairiųjų partijai, įskaitant konstitucijos kūrėją Sergio Mattarella brolį Bernardo, nesulauktų dešiniųjų reakcijos.

Už tokią politinę komediją scenoje smarkiai rizikuoja būti nubaustas vedantysis Amadeus. Bet dešiniųjų ministro Matteo Salvini užsipultas Amadeus vėl nuginklavo Italiją, nes be jokio pykčio pasiūlė ministrui išeitį: „Jeigu San Remas jums ne prie širdies, perjunkite kanalą“.

Mados influencerė Chiara Ferragni – festivalio puošmena, išskirtinio grožio moteris, garsenybė. Daugybę metų Milane prie „Giorgio Armani“ Bergognone teatro ši trapi šviesiaplaukė traukė paparacių dėmesį kartu su kitais žurnalistais laukdama eilėje. Šiandien ji – viena turtingiausių Italijos moterų, dviejų vaikų motina – festivalio garbės viešnia. Kas jai trukdo pasipuikuoti prieš jos gyvenimą lydėjusius priešus? Bet San Remo laiptais ji leidžiasi visiškai nuoga. Gal jai protas pasimaišė?

Rizikuodama būti apmėtyta akmenimis Ch. Ferragni kreipiasi į vaikus ir į moteris, patyrusias prievartą. Kuri mūsų influencerė išdrįstų pasirodyti scenoje nuoga? Apstulbusiems, įskaitant ir veteraną Gianni Morandi, ji ramiai paaiškino, jog tai, ką žiūrovai mato, yra tik performansas. Koks apmaudas davatkoms – nuogos miniatiūrinės krūtys ir juodai apžėlęs tarpkojis – tai tik „Dior“ mados namų sukurtas piešinys, jos kūno kopija.

Chiara Ferragni

Labai dažnai San Remo scenoje pamokslavimai ir banalybės verčia perjungi kanalą. Chiara Ferragni gyvenimo patirtis neskamba banaliai. Padrąsinimas visoms pasaulio moterims reikalingas ir man: „Kriskite ir kelkitės, tai jūsų gyvenimas, nebijokite „rusiškų kalnelių“, nes beprasmiškiausia yra trūnyti tarp plokščių vidutinybių“.

Influencerės sutuoktinis Italijoje žinomas kaip skandalingiausias politinis reperis. Fedez savo dainą San Remo publikai siunčia tiesiog iš kruizinio laivo „Costa Smeralda“. Reperio meilė, kaip Blanco ir kitų jaunų atlikėjų – lyg kraujuojanti žaizda. Jis repuoja apie įveiktą baimę susirgus vėžiu, ašaras, Italijos korupciją, politikus ir mafijos bosą Matteo Messina Denaro. Viskas viename tekste. Kruizinio laivo publika griaudėja ovacijomis. Bet ir to negana. Tikras artistas nieko nebijo. „In diretta“ (liet. tiesioginėje transliacijoje) Fedez ima į rankas lapą su transporto ir infrastruktūrų viceministro Galeazzo Bignami nuotrauka. Viceministras vilki nacių uniforma. Fedez tiesioginiame eteryje lėtai plėšo nuotrauką.

Italijoje yra žodis, kurį sunku išversti lietuviškai: „divertirsi“. Visų amžiaus grupių italams – seniems ir jauniems, atlikėjams ir publikai svarbiausia yra „divertirsi“ (it. – linksmai, maloniai praleisti laiką, pajusti palaimą). San Remo publika ploja ir dainuoja atsistojusi, o tuo metu scenoje veteranai siautėja kartu su jaunais atlikėjais. Penkiasdešimtmetė Giorgia kartu su jaunikle Elisa viena kitos kraują kaitina improvizuodamos visiems žinomą dainą. Kai pliktelėjęs Eros Ramazzotti pamiršta savo paties dainos „Emocijos amžinai“ tekstą, jam padeda dar paauglystės spuogais nusėtu veidu vaikinukas, konkurso dalyvis Ultimo. Legendinę Adriano Celentano „Azzurro“ dainuoti San Reme pakviesta modelis Carla Bruni scenoje, deja, muzikiniais gabumais pasigirti negali. Tačiau scenos partneriai – du italai Collapesce ir Di Martino, pernykštės Italiją užbūrusios dainos „Canzone leggerissima“ (it. – labai lengva daina) atlikėjai buvusio Prancūzijos prezidento Sarkozy žmonos vokalą pridengia savo profesionalumu. Belieka ramiai žavėtis italų top modelio elegancija.

Kaip elgiasi San Remo publika? Ji audringa! Lipa ant kėdžių, eina šokti, kelia rankas į viršų, pritaria, siautėja drauge su atlikėjais. San Reme šįmet daug kalbėta apie sveikatą: žmogus privalo jaustis gerai, tik tada bus laimingas. Būtent todėl koncerto metu būtina pasportuoti. Kimiu balsu riaumoja italų veteranas Gianluca Grignani, jis ragina žiūrovus keturių valandų trukmės koncerto pabaigoje pajudėti. Italijoje svarbiausia yra „divertirsi“, praleisti nuostabų laiką, pasijuokti, pramogauti. Su autoironijos doze.

Jos nestokoja jaunas komikas Angelo Duro. Jo šou pralinksmino netikėta naujų laikų grožio standartų analizė. Versdamas jaunimo vertybes aukštyn kojomis, jis visiškai išsinuogina ir demonstruoja publikai retą kūnišką švarą – nė vienos tatuiruotės nepaliestą odą.

Ar nerizikuoja Amadeus įsiutinti San Remo cenzūros komisiją tokiais ir kitokiais triukais? Ar nebijo prarasti galimybę dar vienus metus – jau penktus iš eilės vesti itin pelningą San Remo festivalį? Juk jo honoraras – 350 tūkstančių eurų. Tiesa, Chiara Ferragni čia pat ant scenos pademonstruoja, kad uždirbti pinigus galima nebūtinai paklūstant svarbiausio Italijos Rai Uno kanalo rinkodaros dėsniams. Viena mažytė Instagramo kombinacija ir milijonas sekėjų – tavo.

Šio San Remo festivalio pamoka mums – kovojantiems dėl vietos po saule Eurovizijos finaluose.

Pirma: pasitelkite ironiją, geliančią, negailestingą.

Antra: parodyti pyktį, netausojant scenos dekoracijų, nėra nusikaltimas.

Trečia: neslėpkite asmeninių problemų, persirgtos ligos, neapykantos nykiems politikams. Jeigu reikia – suplėšykite nekenčiamo personažo nuotrauką.

Ketvirta: nebėkite nuo savo šalies pramoginių dainų istorijos, tradicijų.

Penkta: pamirškite saldžių dainų apie tradicinę meilę banalybes.

O štai geriausių 2023 metų San Remo dainų sąrašas:

Pirmoji vieta: Marco Mengoni, Let it be

Antroji vieta: Ultimo, Medley Eros Ramazzotti

Trečioji vieta: Lazza, La fine

Ketvirtoji vieta: Giorgia, Luce Di Sole D'Azzurro

Penktoji vieta: Mr.Rain, Qualcosa di grande

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)