Tarp laidojimo paslaugų profesionalų, kurių vaizdo įrašai apie mirusiuosius surenka milijonus patiktukų, yra Eileen Hollis, licenzijuota laidojimo namų direktorė bei balzamuotoja, dirbanti laidojimo biure „Hollis Funeral Home“ Niujorko valstijos Sirakjuzo mieste, ir laidojimo paslaugų studentė Mimi, skelbianti vaizdo įrašus slapyvardžiu @mimithemortician.

Didžiosios Britanijos Viltšyro grafystėje dirbanti „The Mortuary Tech“, dėl teisinių priežasčių negalėjusi atskleisti savo tikrojo vardo ir pavardės, mėgsta pasakoti apie mirusiųjų makiažą bei savo naudojamus įrankius ir turi daugiau kaip 230 tūkst. sekėjų, rašo dailymail.co.uk.

Laidojimo biurų darbuotojai yra atsakingi už mirusiojo paruošimą laidotuvėms ir tai apima balzamavimą – sanitarinį procesą, kuris apsaugo palaikus nuo irimo.

Laidojimo biurų darbuotojų vaizdo įrašuose juokaujama apie garsus lavoninėje, šokama priešais tuščius karstus arba pasakojama, kaip jie makiažu užmaskuoja pirmuosius irstančio kūno ženklus.

„Jeigu žiūrite tai pirmą kartą, norėčiau oficialiai jus supažindinti su „MirtiesToku“, – viename iš savo vaizdo įrašų sako 20 metų Mimi.


„Esu čia, kad priežiūrą po mirties paversčiau normaliu dalyku, nes esu normali 30 metų mergina, šiuo metu bebaigianti laidojimo paslaugų mokyklą“.

Studentė, kuri savo paskyroje tvirtina besidalijanti tik etišku turiniu, kviečia žmones užduoti bet kokius klausimus apie tai, kas nutinka su kūnu, kai žmogus miršta, ir jau turi 32 tūkst. sekėjų.
Studentė pasidalijo vaizdo įrašu, kaip ant plastikinio veido praktikuojasi tepti specialias makiažo priemones.

Kitame vaizdo įraše ji pasakoja, kad laidojimo paslaugų darbuotojai balzamavimo metu kelis kartus plauna mirusiojo palaikus, juos masažuoja, o tuomet sušvirkščia balzamavimo skysčius.
Ji taip pat atskleidė, kad jei autopsijos metu iš mirusiojo kaukolės išimamos smegenys, balzamuotojai kaukolės vidų ištepa specialia pasta ir prikemša marlės.

Sirakjuzo mieste dirbanti balzamuotoja Eileen, įkūrusi laidojimo namus, sako, kad balzamavimo procesą visiškai užbaigia per „mažiausiai pusantros valandos“.

„Tačiau šis laikas gali pailgėti, nelygu palaikų būklė“, – priduria ji.

„Tarkime, ar žmogus mirė vidurvasarį? Ar jo palaikai irsta greičiau? Ar žmogus sirgo itin sunkiai ir ant jo kūno liko daug edemų?“

„Nėra dviejų vienodų palaikų, visi į mus kreipiasi su skirtingais pageidavimais“, – sakė ji.

Ji taip pat teigė, kad velionio artimųjų klausia, ar mirusįjį nori šarvoti švariai nuskustą, ar su barzdele.

„Jei šeima nusprendžia veido plaukus palikti, tuomet labai gerai juos nušveičiu ir įtrinu barzdos aliejumi, kad jie būtų sudrėkinti“, – atskleidė ji.


Balzamuotoja pažymėjo, kad į jos laidojimo biurą retai patenka išdailinti palaikai, ir didžioji dalis balzamavimo proceso būna skirta tam, kad mirusiojo kūnas būtų dezinfekuotas ir apvalytas nuo seilių, gleivių ir išskyrų likučių, kurie galėjo susikaupti prie nosies ar akių.

Ji pridūrė, kad mirusiesiems skirtos makiažo priemonės yra kitokios, negu naudoja gyvi žmonės, nes jos yra „labai tirštos“ ir savo tekstūra primena vašką. Gyviems žmonėms toks makiažas sukeltų „cistinę aknę“.

Mimi taip pat pažymėjo, kad šeimos gali paprašyti, jog mirusįjį prieš laidotuves paskutinį kartą sušukuotų jo paties stilistas.

Didžiojoje Britanijoje „The Mortuary Tech“ mėgsta demonstruoti savo naudojamus įrankius bei priemones, pradedant specializuota kosmetika bei vaistinių prekės ženklais ir baigiant išlenkta adata, kuria susiuvama mirusiojo burna, kad ji liktų užčiaupta.

Ji paaiškino, kad tokios adatos turi būti išlenktos, nes jomis burnos ertmėje siuvama nuo pasmakrės vidaus iki nosies ertmės, o tuomet vėl grįžtama prie apatinio žandikaulio, taigi adata funkcionuoja tarsi kablys.

Viename iš vaizdo įrašų ji paaiškino, kad laidojimo paslaugų technikai mėgsta jos prašyti patikrinti palaikų rankas ir pėdas, kad įsitikintų, jog kūnas prieš apdorojimą balzamuojančiais preparatais neirsta greičiau negu turėtų.

Ji taip pat pridūrė, kad technikai teisiškai negali uždrausti artimiesiems pamatyti mirusįjį, bet ji pažymėjo nerekomenduojanti artimiesiems stebėti, kaip velionis yra balzamuojamas, nes „tai kelia sielvartą“ ir „kūnai tuo metu neatrodo taip, kaip turėtų atrodyti“.

„Mes taip pat turime pagalvoti apie velionio orumą, ir tai prisiminti yra labai, labai svarbu. Taip, jie mirė, bet jie vis dar turi teises“, – tvirtino ji.


Ji pripažino, kad ne visus palaikus galima „sutvarkyti“, ypač tų žmonių, kurie žuvo siaubingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, per traukinio avarijas, ir sakė, kad šeimos „nenori to matyti“.

Ji pridūrė, kad nusižudžiusių žmonių artimieji eina tiesiai į lavonines ir darbuotojams užduoda daugybę klausimų, norėdami įsitikinti, ar jie tikrai netapo smurto aukomis.

Visos trys laidojimo paslaugų profesionalės patikino savo gerbėjus, jog niekada neišsigąsta, nesapnuoja košmarų ir nebijo mirusių žmonių.

Tiesa, „The Mortuary Tech“ pripažino, kad laidojimo sferos darbuotojams būna skaudu matyti kai kuriuos kūnus, įskaitant mažų vaikų ar žmonių, pakėlusių prieš save ranką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)