„Turėjau tokią mintį pereiti į kitą sritį – norėjosi naujovių, iššūkių. Tad nusprendžiau moterims atlikti plaukų priauginimą ir pernamentinį makiažą. Dabar pusę savo darbo laiko būnu vilkiko vairuotoja, likusį – grožio specialistė“,– šypsosi Gintarė bei prasitaria, kad būtent vilkikų vairuotojų šiandien Jungtinėje Karalystėje labai trūksta.

Skatina merginas užpildyti vilkikų vairuotojų rinką

Ne vienerius metus Anglijoje gyvenanti moteris tikina, kad jau kurį laiką vairuotojais nedirbantys žmonės šiuo metu gauna laiškus su pasiūlymais sugrįžti į buvusias darbo vietas.

„Tiesą sakant, ir atlyginimai šiuo metu vilkiko vairuotojams yra siūlomi kone dvigubai didesni, nei buvo prieš prasidedant pandemijai. Tai galėtų būti paskata tiems žmonėms, kurie galbūt galvojo apie tokį darbą, bet nedrįso eiti dirbti. Ypač kalbu apie moteris – po pirmojo straipsnio jūsų portale sulaukiau daugybės žinučių tų, kurios mąstė apie tokį darbą, tačiau turėjo daug baimių, pavyzdžiui, bijojo didelių vilkiko gabaritų“,– sako pašnekovė, savo pavyzdžiu įrodžiusi, kad vairuotojos darbą gali dirbti ir išvaizdi, liekna bei, regis, šios specialybės stereotipų neatitinkanti gražuolė.

Gintarė Deimantaitė
Foto: Asm. albumas

Pasak Gintarės, prieš penkerius metus ji, pradėjusi dirbti vilkiko vairuotoja, praktiškai nesusidūrė su moterimis, dirbančiomis panašų darbą. Tačiau dabar G. Deimantaitė tikina, kad šiandieninė situacija šioje rinkoje kiek kitokia.

„Anksčiau jei ir atsirasdavo moterų, kurios dirba vilikų vairuotojomis, tai jos būdavo vyriškų manierų, dažnai – gana neišvaizdžios. O dabar kelyje matau ir savo išvaizdos merginų, ilgakasių, prisižiūrinčių, – teigia Gintarės. – Per penkerius metus, kuomet dirbu šį darbą, nebuvo nei vienos priežasties, dėl ko norėčiau jį mesti. Taip pat patvirtinu – jis visiškai nėra sunkus. Tačiau viskas priklauso nuo to, kokius krovinius veži. Jei, tarkim, konteinerius – tai reikės tik duris atidaryti. Jei dirbsi kompanijoje, kur reikia važiuoti į parduotuves, prekybos centrus – gali tekti su specialiomis priemonėmis (tikrai nesudėtinga!) išstumti dėžes į lauką. O dėl didelių vilkiko gabaritų... Kartais kelyje tenka sutikti moteris, kurios, norėdamos su manimi prasilenkti, išdarinėja neįtikėtinus dalykus, kur norisi išlipti ir pasiūlyti suvaldyti automobilį. Bet kai sėdi vilkiko kabinoje, viskas yra kitaip. Man asmeniškai nėra jokio skirtumo, kokią mašiną vairuoti. Kai nesi sėdėjęs dideliame automobilyje, gal kažkiek jautiesi diskomfortiškai, tačiau nėra to, ko nebūtų įmanoma išmokti. Aš dabar ir parkuodama viliką nebegalvoju, kada sustoti, kokiu kampu važiuoti – viskas automatiškai. Tad stovint pirmą kartą šalia jo gal ir kyla baimė, tačiau vos atsisėdus ji išsyk išnyksta.“

Vairuotojos darbas padėjo pamiršti dėmesio baimę

Vilkikės vairuotojos darbą lengvu ne kartą pokalbio metu pavadinusi Gintarė iki šiol sulaukia gausybės priešingos lyties atsotvų dėmesio – šie visais įmanomais būdais siekia įgyti moters palankumą.

„Tų komentarų yra visokių. Tačiau nepasibodėsiu pasakyti, kad tiek kolegos, tiek aplinkiniai mane giria. Jie mane kalbina, žeria komplimentus, dažnas ir nustemba dėl darbo pobūdžio ir priimtų pasirinkimų. Anksčiau kompleksuodavau dėl aplinkinių žvilgsnių, perdėto dėmesio – tiesą pasakius, net į sporto klubą anksčiau dėl to neidavau. Atrodydavo, treniruojuosi ant bėgimo takelio ir nuo tų visų žvilgsnių taip nejauku, regis, nuo to takelio gali nukristi. O kai ėmiau dirbti šį darbą, būdavo taip: įsivaizduokite, atvažiuoji į iškrovimo vietas, o ten – 99 procentai vyrų ir tu viena. Faktas, jie visi žiūri, prieina, prašo telefono numerio, kalbina, siūlo kavos. Visko yra buvę. Susiranda netgi mano kompaniją, kurioje aš dirbu, skambina, prašo asmeninio numerio. Tad pripratimas prie nuolatinio dėmesio mane pastūmėjo drąsiau grįžti į sportą, – šypteli Gintarė. – Dabar gali aplink mane vykti bet kas – aš einu ir darau, ką reikia daryti.“

Gintarė Deimantaitė
Foto: Asm. albumas

Apie sportą veikli moteris prabilo ne šiaip sau – šiandien Jungtinėje Karalystėje su šeima įsikūrusi Gintarė su vyru sportuoja itin intensyviai, tačiau kol kas tik mėgėjiškai.

„Pandemijos laikotarpiu buvo dingusi motyvacija – nors su vyru bandėme kažkiek sportuoti namuose, vis tik tai nėra tas pats, kas treniruotis salėje“, – sako vilkiko vairuotoja ir užsimena, kad galbūt artimoje ateityje užsiims ir profesionaliu sportu.

Pokalbio pradžioje apie dar vieną darbą – šįkart grožioje sferoje – užsiminusi Gintarė teigia, kad savo dieną skirti ne vienai veiklai nusprendė dėl užklupusios išskirtinės rutinos ir... moteriškų subtilybių.

„Viskas gerai su vilkiko vairuotojos darbu – jis tikrai lengvas ir perspektyvus pinigų atžvilgiu, galima susikombinuoti tau tinkančias darbo valandas. Bet man ėmė trūkti kai kurių, regis, rutininių dalykų – eiti į darbą 9 ryto, nuvežti pačiai vaiką į mokyklą, apsirengti suknelę. Juk tiek metų mano kasdienybė buvo treningai, sportiniai bateliai, darbas nuo 6 ryto. Pasiilgau būti moterimi, išeinančia į darbą su makiažu, būnančia daugiau su šeima. Norėjau pakeisti savo rutiną. Anksčiau esu dirbusi su nagų priauginimu, tad grožio sritis man nėra svetima. Manau, kad kartais gyvenime tenka išbandyti save įvairiose rolėse, kad suprastum, kas skirta iš tiesų tau“, – kalba „Delfi“ pašnekovė.

Nors Gintarė pokalbio metu ne kartą paminėjo, kad tiek vilkiko vairuotojos, tiek grožio specialistės darbai jai labai patinka, vis tik ji prasitarė, kad visada ieško savęs ir nenumoja ranka ir į kitas veiklos sritis.

Gintarė Deimantaitė
Foto: Asm. albumas

Vasarą su mylimuoju atšoko vestuves

Prieš metus „Defi“ kalbinta Gintarė tuomet pasakojo išsiskyrusi su savo vaiko tėčiu ir puoselėjanti santykius kitam vyrui.

„Dabar gyvenimą kuriu su nauju širdies draugu, kurį jau vadinu vyru. Dabar labai džiaugiuosi savo nauju gyvenimu. Net norisi paminėti, kad nereikia bijoti skyrybų, jei tikrai nebėra kitos išeities, jei nesi laimingas tuose santykiuose. Nereikia gailėti nei vaikų, nei prabėgusio laiko, nei vyro“, – prieš metus kalbėjo moteris.

Šiandien Gintarė tuomet minėtą širdies draugą jau gali vadinti savo sutuoktiniu.

„Su vaiko tėčiu kartu buvome 11 metų, tačiau susituokę nebuvome. Skyrybos nebuvo draugiškos. Tačiau tuomet susipažinau su savo dabartiniu vyru – iš tiesų viskas įvyko labai greitai, ekspromtu. Kai santykiai yra labai geri ir kai viskas yra kone tobula, pagalvojau – kodėl su savo prodiuseriu vyrui negalėtume sukurti dainos? Norėjau išreikšti savo meilę, laimę, gerus santykius, – džiaugiasi moteris ir tvirtina, kad tai padaryti jai pavyko. Dainos žodžiai mena ir asmenines istorijas, konkrečias situacijas iš poros gyvenimo. – Tą dainą pirmą kartą padainavau mūsų vestuvių dieną. Žinoma, jis įtarė, nebuvo didelė staigmena, tačiau jam paliko didelį įspūdį.“

Šių metų vasarą, o konkrečiai – rugpjūčio 16 dieną – Gintarė atsimins visą gyvenimą. Būtent tądien ji susituokė su savo gyvenimo meile, o šventė vyko gimtojoje Lietuvoje.

„Tiesa, oficialiai susituokėme praėjusių metų rugsėjo 15 – tačiau tuomet tik „susirašėme“ metrikacijos biure. O šiemet prisiekėme vienas kitam prieš Dievą bažnyčioje, – šypteli ir atlikėja save pavadinti galinti G. Deimantaitė. – Šventėje dalyvavo 38 žmonės – nežinau, čia daug ar mažai. Tiesa, sąrašas buvo didesnis, bet COVID-19 padarė savo – daliai kviestų svečių tiesiog nebuvo galimybės atvykti. Tačiau, nepaisant to, netgi kiek pasidžiaugėme, nes dalyvavo idealus skaičius žmonių. Pabuvome, pabendravome su visais draugais, giminaičiais. Turėjome puikų vedėją, kuris atvyko iš Anglijos – jis užėmė visą mūsų publiką. Vidurnaktį turėjome ugnies šou – patiko visiems! O šventė, regis, prabėgo akimirksniu, tačiau neliūdime – taip jau būna.“

Kol kas neseniai žiedus sumainiuosios veikliosios Gintarės planuose – derinti vilkikės vairuotojos ir grožio specialistės darbus, aktyviai kibti į sportą, kūrenti jaukų šeimos židinį bei nepamiršti savęs realizuoti muzikoje.

„Nežinau, ar būsiu ta atlikėja, kuri važiuoja koncertuoti ir rengia savo autorinius pasirodymus, tačiau dainas įrašinėsiu ir toliau“, – pokalbį baigia žavioji vilkiko vairuotoja Gintarė Deimantaitė.