Ji paaiškino: „Visada mėgau pavalgyti. Išbandydavau naujus produktus, gamindavau šeimai. Tačiau dar pradinėje mokykloje kitos mergaitės ėmė komentuoti mano išvaizdą, sakė, kad esu didžiausia klasėje. Tuomet prasidėjo mano kova su svoriu. Juk turėjau būti laiminga maža mergaitė, tačiau sutelkia dėmesį į savo kūną ir tapau labai nelaiminga.“

Kai pradėjo mokytis vidurinėje, Ellie atsisakė dalies maisto produktų.

„Norėjau pakeisti savo išvaizdą, tad būdama dvylikos ėmiau stipriai save riboti. Tapau vegane, valgiau kartą per dieną, o patiekalas buvo labai mažas.“

Tokia mityba merginai tapo įpročiu, o vėliau ir progresavo – būdama 16-os mergina paslapčia nuo tėvų maistą išvemdavo, nueidavo apie 30 tūkst. žingsnių per dieną.

„Buvau gilioje duobėje, man buvo diagnozuota depresija ir nervinė anoreksija. Tačiau tėvai apie tai nežinojo – prieš pašalindama maistą iš savo organizmo vonioje atsukdavau visus vandens čiaupus, taip jie manęs negirdėjo“, – pasakojo mergina.

Ellie slėpė tai, jog neteko daug svorio – nešiojo laisvus drabužius, o kai ją sverdavo gydytojai, ant kojų būdavo užsidėjusi svarmenis. Galiausiai, 2018-ųjų kovą, ji buvo sulaikyta pagal psichinės sveikatos aktą ir laikoma stacionare beveik metus. Tačiau šios patirties mergina nelaiko naudinga.

„Žalojau save, o pavalgiusi vistiek vemdavau. Buvau ligotas žmogus, aspuptas taip pat sergančių žmonių. Du mėnesius gulėjau lovoje, o vėliau buvau pasodinta į neįgaliųjų vežimėlį. Man visai nebuvo leista sportuoti. Laisvės neturėjau visiškai, tad dažniausiai tiesiog nuobodžavau. Būti toli nuo savo šeimos ir artimųjų buvo begalo sunku“, – kalbėjo Ellie.

Ji buvo paleista 2019-ųjų kovą, tačiau savo kovą su svoriu vistiek slėpė nuo šeimos.

„Grįžau į namus su dar daugiau blogų įpročių. Mano plaukai ėmė slinkti dėl maistinių medžiagų trūkumo, o ant rankų užaugo mažyčiai plaukeliai – tarsi norėdami mane sušildyti. Mano kūnas norėjo mane apsaugoti, nes žinojo, kad gresia pavojus. Tačiau, nors ir būdama išsekusi, per dieną nueidavau 30 tūkst. žingsnių.“

Išsigandusi, kad gali neišgyventi, mergina savo 56-erių mamai Cheryl raštelyje parašė savo tikrąjį svorį ir prisipažino apie netaisyklingus įpročius.

„Pažadėjau sau, kad jei kitą dieną pabusiu, paduosiu jai tą raštelį. Laimei, aš pabudau, padaviau jai raštelį ir stebėjau, kaip ji verkia. Ji pasirūpino, kad aš vėl būčiau sulaikyta pagal psichinės sveikatos aktą“, – pasakojo Ellie.

Mergina, būdama kritinės būklės, dar metus praleido stacionare – pirmuosius šešis mėnesius ją nuolat prižiūrėjo slaugytoja, Ellie naudojosi neįgaliųjų vežimėliu. Gegužės mėnesį merginai sukako 18-ka, tad ji buvo perkelta į suaugusiųjų valgymo sutrikimų skyrių, kur galėjo sutelkti dėmesį į sveikimą.

Specialistai prižiūrėjo, kad mergina nekartotų blogų įpročių – vonios kambarys buvo užrakintas.

„Tai buvo lūžio taškas. Kiekvieną dieną sunkiai dirbau – valgiau tris patiekalus ir tris užkandžius. Po šešių mėnesių man buvo leista palikti įstaigą" – kalbėjo Ellie.

Dabar Ellie gyvena su avo tėvais, yra priaugusi svorio. Ji laikosi mitybos plano ir iš specialios programos turėtų būti pašalinta sausio mėnesį.

„Jaučiuosi kur kas geriau. Niekad nemaniau, jog jausiuosi laimingesnė sverdama daugiau. Pasitikiu savimi labiau, nei bet kada anksčiau. Pasveikimas sugrąžino man laimę. Suprantu, kad jei nebūčiau apie valgymo sutrikimus pasakiusi mamai, būčiau mirusi, – sakė Ellie. – Sunkiausia buvo atsisakyti elgesio įpročių ir nuolatinės savikontrolės. Mano visa šeima buvo paveikta mano ligos, tačiau matydama, kaip jie dabar džiaugiasi, supratau, kad pasveikti buvo verta. Dabar aš priimu kiekvieną dieną tokią, kokia ji yra. Sutelkiu dėmesį į tai, kad būčiau sveika.“

Kone pagrindinis dalykas, padėjęs merginai pasveikti, yra muzika. Ji rašo dainas, dainuoja, groja gitara – tai jai teikia džiaugsmo, ir, kaip sako pati mergina, išgelbėjo jai gyvybę.

„Prieš trejus metus pradėjau groti gitara, o dainavau visą gyvenimą. Rašau dainas, norėčiau vieną dieną užlipti ant scenos. Muzika padėjo man tamsiausiu metu, – prisipažino Ellie. – Valgymo sutrikimai yra mirtini, o sveikimas gali atrodyti neįmanomas, tačiau to nereikia daryti vienam.“