Vergovės panaikinimo datą prisimenantys žmonės kažkaip pamiršta, kad vos prieš 50 metų buvo panaikinti tualetai (buvo ir stotelės, autobusų vietos ir t. t.) „spalvotiesiems“, pamiršta dar visai neseniai vykusias kuklusklano afroamerikiečių žmogžudystes, policijos akivaizdų brutalumą prieš juodaodžius, įamžintuose vaizdo įrašuose. Ir jei dar tęsiant apie datas, tai akivaizdžiai pamiršta baltaodžio nušautą 12-metį afroamerikietį, kuris nužudytas ne prieš 155, o vos prieš 6 metus. Ar nepakanka tokių svarių faktų suprasti žmonių norą gyventi tolerantiškoje aplinkoje, žinant, kad į jo moralę, įsitikinimus ar gyvybę nebus pasikėsinta iš rasistinių paskatų?
Taip, rinktis Lietuvoje į žygiuotę (angl. march) yra labai svarbu, nes mūsų šalyje būtina skleisti tolerancijos žinutę. Visų pirma, mes turime šviesti proto tamsoje gyvenančius tautiečius, kurie, bijodami kitaip atrodančių žmonių, visa tai paverčia į neapykantą ir, kas baisiausia, tai perduoda savo vaikams.
Visų antra, turime rodyti pasauliui, jog esame žmogiški ir galime suprasti kitų skausmą. Sakysite, kam to reikia? Tai tada paklauskite savęs, ar galite mylėti ir būti mylimas, nes jei ne, tada nelabai atitinkate gero žmogaus sąvoką.
Aš suprantu, jog dėl didelių kultūrinių skirtumų mūsų šalyje kai kam sunkoka suprasti esamą situaciją už Atlanto. Šiuo metu aktyviai visuomenės veikloje dalyvaujančio 2013 m. įsteigtos lygių teisių judėjimo „Black Lives Matter“ pavadinimas atrodo kažkam kontroversiškas, bet, iš esmės, organizacijos turinys yra labiau orientuotas kovojant prieš agresiją ir rasizmą juodaodžiams, tad atkreipti dėmesį į problemą pavadinimas pasirinktas geras.
Nors neapykantą kurstantys ar nelabai įsigilinę į situaciją žmonės šį šūkį naudoja kaip diskredituojantį arkliuką ir eskaluoja taip, lyg pavadinimas skambėtų „only black lives matter“, tai juk absoliutus melas.
Tad jei kažkam bus lengviau suprasti visa tai, kas vyksta dabar - tai yra kova už žmogiškumą. Tiesiog už žmogiškumą. Žmogaus negalima skirstyti pagal odos spalvą, yra arba geras žmogus, arba blogas ir viskas. Bet kokie taikūs renginiai palaikantys kovą su rasizmu įvairiausiose šalyse yra ypatingai svarbūs ir jie dar svarbesni kai paramą parodo baltaodžiai.
Dabar apie birželio 5 d. vykusią „MARCH FOR BLACK LIVES MATTER“ renginį. Su šeima atėjome prie JAV ambasados laukdami kitų žygio dalyvių, kurie keliavo nuo Katedros. Kaip ir galvojau, be provokatorių tokio pobūdžio renginiai nevyksta. Ir neklydau. Kelios dešimtys radikalias nacionalines pažiūras skleidžiančių arba mūsų šalį norėdami diskredituoti propagandiniais tikslais tokiais apsimetančių žmonių šmėžavo su lietuviška atributika.
Rėkdama, kad mes norime atsivežti į Lietuvą „n*****" (įžeidžiantis juodaodžius rasistinis epitetas) ir grasindama „išvalysianti“ mus, priėjusi pasitiko akiplėšiškai šalia mosikuodama tualeto šepečiu vis dar kažkaip ir kažkodėl lietuvių kalbos mokytoja dirbanti moteris. Taip, ta pati „Laisvės kalvos“ maketą dažais apipylusi, prieš kelias dienas prie tos pačios ambasados plakatus nuplėšusi mokytoja. Gal jau užteks tokios gėdos, mokyklos direktore? Su tikroviškai atrodančiu automatu (M4 karabinu) vyras, imituodamas Amerikos gynėją nuo riaušių, mums be jokių faktų rėkė apie juodaodžių nužudytus baltaodžius. Tiesa, vėliau policijos paprašytas ginklą pasidėjo į visuregį, ant kurio kabėjo JAV vėliava.
Iš dalies bent gerai, kad pasiūlymas padiskutuoti jiems nekėlė didelės agresijos, tad apie pusvalandį teko su kai kuriais radikalią nacionalistų retoriką propaguojančiais asmenimis pasikalbėti ir į kiekvieną jų argumentą, menkinantį juodaodžius, turėti svaresnį kontrargumentą apie ginančius šiuos kitos odos spalvos žmones.
Žinau, kad atvesti į protą jų nepavyko, bet pasimetimo jų akyse dėl svarių mano pateiktų faktų tikrai buvo. Beje, kai kurie pasipiktinimą prieš žygį išreikšti atėję asmenys yra nuolat keičiantys savo atsinešamų plakatų pavadinimus į „prieš 5 G“ , „prieš vakcinas“, „prieš Nato“ ir t.t. įvairių mitingų dalyviai. Žodžiu, sąmokslo teorijų puoselėtojai ir Kremliaus propogandos nešėjai dalyvavo taip pat.
Iš tikrųjų dėl nepapykantą skleidžiančių asmenų elgesio buvo gėda ir todėl, kad šalia stovėjo prieš kelerius metus iš Oklahomos į Lietuvą atvykusi afroamerikietė. Ji dirba dėstytoja Vilniaus tarptautinėje mokykloje. Tuo metu, kai mes buvome pakeliui, ją ir kitą baltaodę amerikietę, taipogi dėstytoją iš tos pačios mokyklos, nuo ambasados sienos vijo (kaip tai keistai skambėtų) jos profesijos „kolegė“ - agresijos ir rasizmo pilna lietuvių kalbos mokytoja.
Kiek vėliau tūkstantinė tolerancijos žinutę skleidžiančių žmonių banga, užliejusi gatves, morališkai nušlavė agresorius. Keli provokuojantys ir nelabai vykę bandymai iš rasistiškai nusiteikusių asmenų prieš diskriminaciją nusiteikusių žmonių nepaveikė. Pagerbdami George'ą Floyd'ą ir kitus juodaodžius, nužudytus iš rasistinių paskatų, skandavome „ačiū policijai“. O ir pati policija iš tiesų dirbo gerai ir organizuotai. Tad kai kurių Lietuvoje net ir žinomų žmonių minimas žygyje dalyvavusių plakato laikymas su užrašu „F*** the police“ (kas yra „N.W.A “ - 1988 m. sukurtos dainos, norinčios atkreipti dėmesį į policijos brutalumą JAV priedainio žodžiai) yra tiesiog paimta dalis iš konteksto ir eskaluojama vos ne kaip visas march'o turinys. Nepaisant to plakato.
Žmonės buvo nusiteikę draugiškai, o policija neturėjo jokių priekaištų dėl žygio dalyvių provokacijų, nes jų paprasčiausiai nebuvo. Buvo tik vienos iš oponentų plakato plėšymas ir žygio dalyvių išvežimas į ligoninę, bet pabrėžiu - su pareigūnais incidentų nebuvo.
Dar kalbant apie socialinių tinklų nuomonės formuotojus, žinomus žmones, tai arba bandykite kritiškai mąstyti ir pasidomėkite bei po to kalbėkite visų šių įvykių temomis, arba tylėkite. Ir čia aš ne tik apie plakatą „F*** the police“, bet apie visą šios padėties pasaulyje esmę.
Jūsų klauso daug jaunų žmonių, neformuokite nuomonės nepamatavę ir nežinodami. Geriau patylėkite, na, o jei tai darote tikslingai, tada kaip ir viskas aišku... Tada - viso gero.
Ir dar apie portalų ir socialinių tinklų komentatorius. Man tai vis tiek truputį kertasi, kai kurių žmonių vertybės, esame krepšinio šalis, žavitės geriausiai žaidžiančiais krepšininkais, kurie yra juodaodžiai, bet vos tik pasirodo kažkokia tema, liečianti lygių teisų klausimą, pasipila baisiausi epitetai afroamerikiečiams. Ką turi mąstyti legionieriai, kurie yra kviečiami žaisti Lietuvoje? Kokį įvaizdį klijuojate mūsų šaliai?
Apibendrinant, Lietuva tolerancijos kelyje jau tikrai yra nužygiavusi daugiau, nei prieš, tarkim, 10 metų. Vien šis taikus žygis „BLACK LIVES MATTER“ ir tie jauni tolerantiški žmonės rodo, kad situacija gerėja. O dėl per daug pilamo negatyvo internete, manau, problema yra ir ta, kad tiesiog per mažai kalbame apie toleranciją.
Iš komentarų susidaro įspūdis, kad daugelis kursto neapykantą, nusako tokią tendenciją, kad kvailys vis tiek daugiau parašys komentarų, nei šviesaus proto žmogus. Pas mus patarlė „duok durniui kelią“ dažnai daro meškos paslaugą.
Galvojame, patylėsime, juk ir taip čia visi viską žino, kaip kas yra. Ne! Mums reikia skleisti žinutes apie kovą su rasizmu ir daryti tai dabar! Viena iš žinučių buvo 2020 m. birželio 5 d. Vilniuje vykęs žygis už juodaodžių lygias teises. Ir žinutė buvo stipri! Geriau naudokime patarlę „išdrįsk kalbėti, kai norisi tylėti“ ir viskas bus žymiai geriau.
Ir, pabaigai, noriu tiesiog pasakyti, kad skleisdami gerumą jūs galite daryti kitą geresniu. Ir gal tu to bedvasio žmogaus nepakeisi, bet būsi ramus, kad parodei, jog gėris nenumoja ranka ir priešinasi blogiui. Tau nereikia būti juodaodžiu, kad kovotum su rasizmu.
Tau nereikia būti vargšu, kad kovotum su finansine nelygybe. Tau nereikia būti moterimi, kad kovotum su seksizmu. Jei esi žmogus, kuris sugeba mylėti, gali visai diskriminacijai ir neteisybei priešintis taip pat.
