T. Yamaguchi kaip tik ruošėsi išvykti iš Hirošimos, kai nukrito atominė bomba, skelbia history.com. 29-erių metų amžiaus laivų inžinierius buvo išvykęs į trijų mėnesių trukmės kelionę darbo reikalais. Jis dirbo „Mitsubishi Heavy Industries“, ir 1945 m. rugpjūčio 6-oji turėjo būti jo paskutinė diena mieste. T. Yamaguchi su bendradarbiais visą vasarą sunkiai dirbo projektuodamas naują naftos tanklaivį ir nekantravo grįžti namo pas žmoną Hisako ir neseniai gimusį sūnelį Katsutoshi.
Tą lemtingąją dieną, maždaug 8.15 val. vietos laiku, T. Yamaguchi paskutinį kartą ėjo į laivų statyklą, kai virš galvos išgirdo praskrendančio lėktuvo ūžimą. Pažiūrėjęs aukštyn, jis išvydo amerikiečių bombonešį B-29, skriejantį virš miesto ir numetantį nedidelį daiktą su pritvirtintu parašiutu. Staiga dangus nušvito akinama šviesa, kurią inžinierius vėliau pavadino „primenančia didžiulės magnio signalinės raketos žybsnį“. T. Yamaguchi vos spėjo įšokti į griovį, kai pasigirdo kurtinantis sprogimas. Jį palydėjusi smūgio banga vyrą pakėlė nuo žemės, pasuko ore kaip viesulas ir nusviedė į netoliese buvusią bulvių lysvę. Nuo detonacijos epicentro jį teskyrė mažiau nei trys kilometrai.
„Nežinojau, kas nutiko, – Jungtinės Karalystės laikraščiui „The Times“ vėliau pasakojo jis. – Manau, kad kuriam laikui apalpau. Kai pramerkiau akis, aplinkui buvo tamsu, beveik nieko nemačiau. Viskas priminė seanso kino teatre pradžią, kai ekrane be garso mirkčioja tušti kadrai.“
Atominės bombos sprogimas pakėlė pakankamai dulkių ir nuolaužų, kurios beveik užgožė ryto Saulę. T. Yamaguchi skendo pelenų lietuje ir danguje virš Hirošimos išvydo kylantį grybo formos debesį. Jo veidas ir dilbiai smarkiai apdegė, plyšo abiejų ausų būgneliai.
Apsvaigęs vyras nusvirduliavo prie laivų statyklos likučių ir rado savo bendradarbius Akirą Iwanagą ir Kuniyoshį Sato, kurie taip pat išgyveno sprogimą. Praleidę bemiegę naktį slėptuvėje nuo aviacijos antskrydžių, rugpjūčio 7 d. ryte vyrai patraukė traukinių stoties link, nes sužinojo, jog ji tebeveikia nepaisant sprogimo. Kelionė buvo siaubinga – prieš akis atsivėrė pragariškas kraštovaizdžio vaizdas.
Kai kur tebeliepsnojo ugnis, iš pastatų buvo likę griuvėsiai, o gatvės buvo nuklotos apdegusiais lavonais. Daugelis miesto tiltų atrodė kaip įmantrios plieno ir lynų raizgalynės. Ties vieno iš tiltų likučių T. Yamaguchi buvo priverstas plaukti tarp plūduriuojančių lavonų. Pasiekęs traukinių stotį, jis įlipo į traukinį, pilną apdegusių ir sumišusių keleivių, ir nusiteikė visą naktį truksiančiai kelionei į gimtąjį Nagasakio miestą.
Kol T. Yamaguchi važiavo namo pas žmoną ir kūdikį, viso pasaulio dėmesys buvo nukreiptas į Hirošimą. Praėjus 16 valandų po sprogimo, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Harry Trumanas pasakė kalbą, kurios metu pirmą kartą atskleidė atominės bombos egzistavimo faktą. „Tai – esminės Visatos galios panaudojimas, – kalbėjo jis. – Jėga, iš kurios Saulė gauna savo energiją, buvo nukreipta prieš tuos, kurie atnešė karą į Tolimuosius Rytus.“
Bombonešis B-29, pavadintas „Enola Gay“, pakilo iš Tiniano salos Ramiajame vandenyne ir, įveikęs apie 2 400 kilometrų, numetė bombą „Mažylį“ („Little Boy“) virš Hirošimos. Sprogimas akimirksniu nusinešė apie 80 tūkst. žmonių gyvybes, dar dešimtys tūkstančių mirė per ateinančias savaites. H. Trumanas savo pareiškime įspėjo, kad jeigu Japonija nepasiduos, „sulauks tokios pražūties iš dangaus, kokios šioje Žemėje dar niekas neregėjo“.
T. Yamaguchi atvyko į Nagasakį ankstyvą rugpjūčio 8-osios rytą ir nušlubavo į ligoninę. Jį gydė buvęs bendraklasis, tačiau pajuodę nudegimai ant T. Yamaguchi rankų ir veido buvo tokie smarkūs, kad gydytojas iš pradžių jo nepažino. Nepažino ir šeimos nariai. Kai subintuotas karščiuojantis vyras pagaliau pasiekė namus, mama jį palaikė vaiduokliu.
Nors jautėsi labai prastai, rugpjūčio 9 d. rytą T. Yamaguchi vargais negalais atsikėlė iš lovos ir nuėjo į „Mitsubishi“ padalinį Nagasakyje. Maždaug 11 val. vietos laiku jis susitiko su įmonės direktoriumi, kuris pareikalavo pateikti išsamią ataskaitą apie Hirošimą. Inžinierius padrikai papasakojo rugpjūčio 6 d. įvykius, prisiminė akinančią šviesą, kurtinantį sprogimą, tačiau direktorius pareiškė, jog jis išsikraustė iš proto. Kaip viena bomba galėjo sunaikinti ištisą miestą?
T. Yamaguchi bandė paaiškinti, kas nutiko, kai staiga viską nušvietė dar vienas mirguliuojantis blyksnis. Inžinierius vos spėjo parpulti ant grindų, ir smūginė banga išdaužė biuro langus, aplinkui skraidė šukės ir nuolaužos. „Pamaniau, kad grybo formos debesis atsekė paskui mane iš Hirošimos“, – laikraščiui „The Independent“ vėliau sakė jis.
Ant Nagasakio numesta atominė bomba buvo dar galingesnė, tačiau, kaip po kiek laiko sužinojo T. Yamaguchi, dėl kalvoto Nagasakio kraštovaizdžio ir sustiprintos biuro pastato laiptinės sprogimo banga nesulygino statinio su žeme. Tvarstis buvo nuplėštas nuo jo kūno, be to, vyras gavo dar vieną didelę vėžį sukeliančios radiacijos dozę, tačiau šiaip inžinierius liko sveikas. Antrą kartą per pastarąsias tris dienas T. Yamaguchi atsidūrė mažiau nei už trijų kilometrų nuo branduolinio sprogimo epicentro ir antrą kartą jam pavyko išgyventi.
Išbėgęs iš „Mitsubishi“ pastato liekanų, vyras suniokotomis Nagasakio gatvėmis nuskubėjo pas žmoną ir sūnelį. Išvydęs, kad iš jo namo dalies teliko griuvėsiai, jis tikėjosi blogiausio, bet greitai paaiškėjo, jog nei žmona, nei kūdikis smarkiai nenukentėjo. T. Yamaguchi sutuoktinė ieškojo gydomojo tepalo nuo nudegimų savo vyrui, ir nugriaudėjus sprogimui ji su kūdikiu pasislėpė tunelyje. Įvyko dar vienas keistas likimo posūkis: inžinierius nemirė Hirošimoje, tačiau jo šeima galėjo žūti Nagasakyje.
Netrukus vyrui pasireiškė dvigubos radiacijos dozės padaryta žala. Nuslinko plaukai, žaizdos ant rankų ėmė gangrenuoti, T. Yamaguchi nuolat vėmė. Jis su šeima tebesiglaudė slėptuvėje, kai rugpjūčio 15 d. Japonijos imperatorius Hirohito per radiją paskelbė, kad šalis pasiduoda.
„Niekaip nesureagavau į jo žodžius, – vėliau „The Times“ prisipažino laivų inžinierius. – Nejaučiau nei liūdesio, nei džiaugsmo. Smarkiai karščiavau, beveik nieko nevalgiau ir negėriau. Maniau, jog netrukus iškeliausiu anapilin.“
Laimei, skirtingai nuo kitų radiacijos aukų, T. Yamaguchi lėtai pasveiko ir nugyveno gana normalų gyvenimą. Japonijos okupacijos laikotarpiu jis dirbo JAV kariuomenės vertėju, vėliau mokė mokykloje ir galiausiai tęsė inžinieriaus karjerą „Mitsubishi“. Be to, XX a. šeštajame dešimtmetyje sutuoktiniai susilaukė dar dviejų vaikų – mergaičių. T. Yamaguchi su siaubingais prisiminimais apie Hirošimą ir Nagasakį kovojo rašydamas eiles, tačiau vengė viešai kalbėti apie savo potyrius iki XXI a. pradžios, kai išleido memuarus ir prisijungė prie judėjimo prieš branduolinius ginklus. 2006 m. jis nuvyko į Niujorką ir Jungtinių Tautų Organizacijoje kalbėjo apie branduolinį nusiginklavimą. „Du kartus išgyvenęs atominės bombos sprogimą, tiesiog negaliu apie tai tylėti. Toks mano likimas“, – savo kalboje nurodė jis.
T. Yamaguchi yra vienintelis žmogus, išgyvenęs dvi atomines bombas. Jo bendradarbiai A. Iwanaga ir K. Sato taip pat buvo Nagasakyje, kai buvo numestas antras branduolinis užtaisas. Aitvarų gamintojas Shigeyoshi Morimoto per stebuklą nežuvo Hirošimoje, nors nuo sprogimo epicentro jį skyrė mažiau nei kilometras. Tikėtina, kad abi branduolines atakas išgyveno 165 žmonės, bet T. Yamaguchi yra vienintelis asmuo, Japonijos vyriausybės oficialiai pripažintas „nijyuu hibakusha“, arba „du kartus subombarduotu asmeniu“. Šis statusas jam buvo suteiktas 2009-aisiais, likus metams iki jo mirties. T. Yamaguchi pasaulį paliko būdamas 93-ejų.
